Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Pirmą kartą sudarytas Lietuvos verslumo žemėlapis rodo, kad maždaug kas antra nauja įmonė registruojama Vilniuje, verslumu išsiskiria ir pajūrio – Neringos bei Palangos – gyventojai. Blogiausia padėtis – Varėnoje, Jonavoje ir Visagine.
Pirmą kartą centrinės kredito unijos sudarytas verslumo žemėlapis rodo, kad sostinėje ir Neringoje verslumo lygis du kartus didesnis nei kitų miestų. Po to rikiuojasi Palanga, Kaunas, Šilutės rajonas, Klaipėda.
„Savivaldybės, kuriose verslumo lygis yra mažiausias, galima sakyti, yra periferinės. Tai – Visagino, Varėnos, Radviliškio, Švenčionių, Lazdijų rajono savivaldybės. Jose skatinti verslumą dar tikrai galime“, – sako Lietuvos centrinės kredito unijos analitikas Tomas Valauskas.
Duomenys verslumo žemėlapiui rinkti nuo praėjusių metų. Vertinta, kiek tūkstančiui kiekvienos savivaldybės gyventojų tenka veikiančių įmonių ir verslaujančių gyventojų, ar pastebimas augimas, kiek išduota paskolų verslo pradžiai ir gyventojų verslo planai.
„Daugiausia verslo subjektų padaugėjo didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. O kitose savivaldybėse, tokiose kaip Kalvarijos, Rietavo, Elektrėnų, ūkio subjektų skaičiaus augimas netgi buvo neigiamas, tai reiškia, kad ne tik nesiregistravo ūkio subjektų, bet jų ir sumažėjo“, – sako T. Valauskas.
Verslumo žemėlapio sudarytojai teigia, kad kas dešimtas apklaustas gyventojas per artimiausius dvejus metus ketina pradėti nuosavą verslą. Norėtų – kas ketvirtas. Šių metų pradžios duomenys rodo, kad Lietuvoje veikia per 68 tūkst. įmonių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
