REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos verslo konfederacija ir asociacija „Lyderė“ kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją (KAM), kad ši inicijuotų diskusijas dėl moterų įtraukimo į šaukiamus karo prievolininkus.

Lietuvos verslo konfederacija ir asociacija „Lyderė“ kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją (KAM), kad ši inicijuotų diskusijas dėl moterų įtraukimo į šaukiamus karo prievolininkus.

REKLAMA

„Šauktinių poreikis yra augantis, o demografinės tendencijos yra ne mūsų pusėje. Moterų įtraukimą į šaukiamus karo prievolininkus matome kaip neišvengiamą sprendimą, ir kuo greičiau pradėsime diskusijas šiuo klausimu, tuo greičiau pasieksime pozityvių rezultatų šioje srityje“, – pranešime spaudai teigė Lietuvos verslo konfederacijos direktorė Ineta Rizgelė.

Pasak jos, kai kurie sprendimai dėl moterų įtraukimo į karinę tarnybą galėtų būti įgyvendinti nedelsiant, pavyzdžiui, dėl moterų šaukimo pagal kariuomenei trūkstamų profesijų sąrašą.

„Lietuvoje yra tūkstančiai aukštos kvalifikacijos specialisčių, kurios galėtų reikšmingai papildyti kariuomenei reikalingų įgūdžių arsenalą, tačiau (šauktinių reformos – BNS) projekte dar išlieka atgyvenusios nuostatos tarnybai išimtinais atvejais kviesti tik moteris, kurios yra įgijusios akušerės ar slaugės profesiją. Dabartinės darbo rinkos kontekste tai kelia šypseną“, – sakė I. Rizgelė.

REKLAMA
REKLAMA

Minėtos verslo organizacijos ragina atsižvelgti į kitų regiono šalių patirtį, pereinant prie lyčiai neutralaus šaukimo į privalomąją karo tarnybą.

REKLAMA

Anot jų, Šiaurės šalyse tokie privalomosios karo tarnybos modeliai veikia jau kurį laiką, Norvegijoje – nuo 2015-ųjų, Švedijoje – nuo 2017-ųjų.

„Šalies saugumas – tai visiems be išimties aktualus klausimas, prie kurio prisidėti vienodai turi turėti teisę tiek vyrai, tiek moterys“, – tvirtino asociacijos „Lyderė“ valdybos pirmininkė Laura Blaževičiūtė.

Jos teigimu, šiuo metu egzistuojanti lyčių nelygybė šaukiant į privalomąją karo tarnybą yra atgyvenęs konceptas.

„Suprantame, kad toks sprendimas reikalautų nemažų pokyčių, tinkamam pasiruošimui reikėtų tiek laiko, tiek išteklių, vis dėlto manome, kad šis žingsnis yra būtinas mūsų šalies saugumui ir ateities gerovei, todėl ir kviečiame jau dabar pradėti atviras ir plačias diskusijas šiuo klausimu“, – sakė L. Blaževičiūtė.

REKLAMA
REKLAMA

Rugpjūtį KAM registravo teisės aktų projektus, numatančius keisti jaunuolių šaukimo į privalomąją karo tarnybą tvarką. Siūloma, kad dalis prievolininkų vietoj devynių mėnesių kariuomenėje tarnautų pusmetį, kad tarnybą privalėtų atlikti ir aukštųjų mokyklų studentai, dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su studijomis.

Pagal projektą, šaukiamojo amžiaus riba būtų paankstinta ir siektų 18–21 metus.

Tačiau ir šiuo metu galiojančioje tvarkoje, ir pertvarkos projekte į karo tarnybą būtų šaukiami tik vyrai, moterys tarnauti kariuomenėje gali savo noru.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų