• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Verslininkai pyksta, kad dėl painių ES paramos lėšų panaudojimo sąlygų jie patiria daugiau vargo nei naudos, ir todėl mieliau renkasi bankų kreditus. Paraiškų gauti ES paramą paduodama tris kartus mažiau nei prieš porą metų. Iš dešimties naujųjų ES šalių Lietuva gavo palyginti daugiausia ES paramos lėšų, tačiau nesugebėjo panaudoti net 50 procentų.

REKLAMA
REKLAMA

Iš visų ES paramos fondų Lietuvai išmokėta beveik 800 mln. eurų, arba per 2,5 mlrd. litų. Tačiau pagal lėšų panaudojimą Lietuva tėra tik šeštoje vietoje tarp dešimties naujųjų šalių - sugebėta panaudoti tik 45 proc. lėšų.

REKLAMA

Sudėtinga paraiškų padavimo sistema, varanti į neviltį biurokratija, ribojančios veiksmus sutarties sąlygos, be to, daug laiko sąnaudų atimantis paraiškų vertinimas, sutarčių pasirašymas, ES lėšų pervedimas į verslininkų sąskaitas jiems numuša bet kokį norą pasinaudoti šia parama.

Biurokratija visiškai užpjovė

Vienas nepanoręs prisistatyti verslininkas LŽ pasakojo, kad buvo pateikęs paraišką gauti ES paramą. Ją agentūra įvertino palankiai ir projektui įgyvendinti sutiko skirti kelis milijonus litų.

REKLAMA
REKLAMA

„Maniau, kad laimėsime konkursą ir paramą gausiu iš karto. Tačiau kai įsigilinau į sutarties sąlygas, smarkiai suabejojau, ar verta naudotis tomis lėšomis. Nerimą kelia pati situacija - šiuo metu visame pasaulyje yra nenuspėjama ekonominė padėtis. Kas gali pasakyti, kiek pabrangs projektui įgyvendinti reikalingos žaliavos ir paslaugos po metų ar dvejų? Pavyzdžiui, pildydamas paraišką buvau numatęs pirkti traktorių už 50 tūkst. litų. Tad jei po metų rinkoje atsiras keletu tūkstančių brangesnis, tačiau našesnis traktorius - jo įsigyti negalėsiu tik dėl ribotų paramos gavimo sąlygų. Galima rašyti prašymus, bet tai atims begalę laiko. Versle dažnai tenka improvizuoti, derintis prie besikeičiančios rinkos, tad jei pasikeitus sąlygoms negalėsiu laisvai disponuoti pinigais - turėsiu daugiau bėdos nei naudos. Projektui įpusėjus, gali paaiškėti, kad vis dėlto jis nebus iki galo įgyvendintas dėl įvairių priežasčių. Tada agentūrai turėsiu dar ir grąžinti visus pinigus“, - dalijosi rūpesčiais verslininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sumažėjo tris kartus

Verslo paramos agentūros atstovas ryšiams su visuomene Vidmantas Valiušaitis pripažįsta, kad pareiškėjų mažėja. Palyginti su 2006-2007 metų laikotarpiu, šiais metais jų konkurencija sumažėjo kone tris kartus.

Pašnekovo manymu, skirtumas išryškėjo dėl paramos išskaidymo į kelis etapus, t. y. konkursai bus skelbiami 2-3 kartus. Nors statistika rodo, kad Lietuva įsisavina mažiausiai gautos ES paramos, V.Valiušaitis tikina, jog gauti pinigai panaudojami beveik visu 100 procentų. „Grąžinti nepanaudotų pinigų atgal į fondą nesinori, nes ateityje ES visai neskirs paramos, todėl stengiamės, kad būtų panaudotos visos skirtos lėšos“, - tvirtino jis.

REKLAMA

„Verslininkų namų“ direktorius Donatas Žiogas LŽ pasakojo, kad verslininkai aktyviau dalyvavo ES paramos dalybose iki 2006 metų, kai buvo finansuojami infrastruktūros projektai: statybos, įrengimai ir gamybos plėtra.

Ūkio ministerijos nustatytose priemonėse verslui naujajame 2007-2013 metų etape labiau orientuojamasi į aukštąsias technologijas, eksperimentinę plėtrą ir projektus, tenkinančius iškeltus technologinius ir novatyvius reikalavimus. Šalies smulkieji verslininkai nėra pajėgūs įvykdyti šių reikalavimų, todėl didelė dalis pareiškėjų paprasčiausiai iškrito iš žaidimo.

REKLAMA

„Kaip žinoma, Lietuvos mokslo ir verslo sektorių bendradarbiavimas nėra taip gerai išplėtotas kaip Vakarų Europos šalyse, o tai, mano nuomone, ir yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl verslininkai negali teikti projektų pagal dabartinius reikalavimus.

Nesižavi verslininkai ir perspektyva „skandintis popieriuose“ pildant ir registruojant su projektu susijusius dokumentus. Be to, tam taip pat reikia samdyti papildomų darbuotojų. Kad galėtų padaryti net menkiausią judesį, verslininkas turi užpildyti begalę dokumentų. Turime nemažai pavyzdžių, kai neišlaikę biurokratinės naštos verslininkai jau po kelių mėnesių atsisakydavo gautų milijonų. Kai kurių verslininkų teigimu, sumanytą projektą įgyvendinti banko kreditais galima dvigubai ir net trigubai greičiau negu lėšomis, gautomis iš struktūrinių fondų“, - piktinosi D.Žiogas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Administravimo išlaidos suėda naudą

Verslininkai pripažįsta, kad finansuojant projektą gautu banko kreditu sukurta prekė ar paslauga nebūtų tokia konkurencinga kaip sukurta pasinaudojant ES finansavimu. Tačiau šiuo atveju viską lemia laikas, nes retai kada verslininkas gali laukti metus ir daugiau, kol bus įvertintos paraiškos, pasirašytos sutartys ir galės iš tikrųjų pradėti naudoti ES lėšas.

REKLAMA

Pasak „Verslininkų namų“ vadovo, nemažai kainuoja ir paraiškų rengimas - neturintys patirties verslininkai priversti samdyti specialistų, kurie pildo paraiškas ir skaičiuoja biudžetą. „Paraiškos pateikimo sudėtingumas turėtų būti sumažintas „n“ kartų“, - griežtai užbaigė pokalbį D.Žiogas.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas LŽ aiškino, kad sunkiausia yra tiems verslininkams, kurie dirba neturėdami išplėtotų ryšių su užsieniu. Vietinė rinka yra itin siaura. Verslininkai priklausomi nuo apyvartos ir pelno, todėl jie smarkiai rizikuoja imdami nors ir „dovanotus“ pinigus.

REKLAMA

„Kai dar buvo tik sudaromos paramos skirstymo taisyklės, mes prognozavome, kad agentūra paraiškų gali ir nesurinkti. Pagal dabartines taisykles verslininkams, pasinaudojusiems ES parama, gali tekti grąžinti dalį pinigų, kurių iš tikrųjų neišleido pagal iš anksto parengtą biudžetą. Tačiau įvertinus lėtėjančią ekonomiką, kai visos paslaugos ir prekės brangsta, sunku yra iš anksto apskaičiuoti tikslias išlaidas. Tarkime, verslininkas neįvykdo 20 proc. eksporto, tai tiek procentų agentūra ir nurašo nuo bendros sumos. Bet juk verslui reikalingi apyvartiniai pinigai“, - aiškino jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovas teigė, kad smulkiesiems verslininkams kiša koją didžiuliai įsipareigojimai organizuojant viešuosius pirkimus. „Niekas nenori skaičiuoti, kiek kainuoja projekto administravimas. Mūsų skaičiavimu, vos ne iki 20 proc. gautos paramos lėšų tenka išleisti administravimui. Pavyzdžiui, verslininkas nori vykdyti projektą, kurio bendra vertė yra milijonas litų. Iš agentūros gauna 400 tūkst. litų, iš kurių dar turi atimti 80 tūkst. administravimo išlaidoms. Likusi suma projektui labai daug nelemia, tačiau verslininką labai supančioja“, - skaičiavo paramos administravimo išlaidas D.Arlauskas.

REKLAMA

Faktai

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje baigti įgyvendinti 367 projektai, kuriems iš ES fondų skirta 311 mln. litų (10 proc. visų lėšų), o nuo 2004-ųjų iki šių metų birželio pabaigos - 2415 projektų, arba daugiau kaip du trečdaliai visų pagal šią programą įgyvendinamų projektų. Apie 60 proc.

ES biudžeto praėjusiais metais atiteko penkioms didžiausioms ES šalims - Prancūzijai, Vokietijai, Ispanijai, Italijai ir Jungtinei Karalystei. Iš dešimties naujųjų ES šalių Lietuva gavo palyginti daugiausia ES lėšų: beveik 3,5 proc. šalies bendrųjų nacionalinių pajamų. Verslo paramos agentūros duomenimis, administruojami 333 2004-2006 metų finansinio laikotarpio projektai. 213 projektų jau yra baigti.

REKLAMA

Iš 1,1 mlrd. iki rugsėjo 12 dienos panaudota 0,9 mlrd. litų. Daugiausia lėšų panaudota verslo sektoriaus projektams - 91,8 proc., energetikos sektoriaus - 86,7 proc., verslo aplinkos gerinimo - 75,8 proc., viešojo turizmo - 68,9 procento. Vykdomi projektai iš esmės yra baigiamosios stadijos. Jie turėtų būti baigti ir visos numatytos lėšos panaudotos nustatytu laiku. LVPA administruojamos ES paramos dalis 2007-2013 metų finansiniu laikotarpiu - penkis kartus didesnė, bendra suma - apie 5 mlrd. litų. Nuo šiol projektai bus administruojami pagal 33 priemones.

Eglė Kapočiūtė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų