REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Teismas išnagrinėjo smurto artimoje aplinkoje bylą, kur į teisiamųjų suolą sėdo sugyventinę sumušęs Vilniaus rajono gyventojas Svajūnas J. Už savo poelgį net 1,5 metų įkalinimo bausme nuteistas vyras dar bandė griebtis paskutinio šiaudo ir pateikė apeliaciją.

Teismas išnagrinėjo smurto artimoje aplinkoje bylą, kur į teisiamųjų suolą sėdo sugyventinę sumušęs Vilniaus rajono gyventojas Svajūnas J. Už savo poelgį net 1,5 metų įkalinimo bausme nuteistas vyras dar bandė griebtis paskutinio šiaudo ir pateikė apeliaciją.

REKLAMA

Smurtautojas kaltę bandė suversti nukentėjusiajai, kuri esą su mama nuolat vartoja alkoholį ir nesirūpina jų bendru vaiku. Svajūnas J. teigė, kad konfliktas tarp jo ir sugyventinės tikrai įvyko, tačiau jis esą moters nemušęs.

Vis dėlto, apeliaciją nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo tokie nuteistojo argumentai neįtikino. Tad smurtautojui teks atlikti dar Vilniaus regiono apylinkės teismo paskirtą įkalinimo bausmę.

Trenkė galvą į sieną

Bylos duomenimis, Svajūnas J. nuteistas dėl 2020 m. balandžio 28 d., apie 19.30 val., namuose kilusio konflikto. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę. Konflikto metu jis ranka sudavė keturis kartus moteriai į veidą.

REKLAMA
REKLAMA

Po to kaire ranka suėmė nukentėjusiąją už plaukų ir šios galvą trenkė į sieną bei vieną kartą koja spyrė į nugarą.

Taip moteriai buvo sukeltas fizinis skausmas. Už tokį nusikaltimą Lietuvoje asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

REKLAMA

Kaltę vertė sugyventinei

Apeliaciniame skunde nuteistasis Svajūnas J. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Smurtautojas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog įvykio metu nuteistasis buvo neblaivus. Tokią išvadą teismas esą padarė remdamasis nuteistojo, nukentėjusiosios ir jos motinos parodymais.

Nuteistasis aiškino, kad jis ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nedavė tokių parodymų, kurie yra užfiksuoti įtariamojo apklausos protokole.

REKLAMA
REKLAMA

Svajūnas J. teigė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė jam aiškino, jog tuo atveju, jeigu jis prisipažins padaręs nusikalstamą veiką, tada esą bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokiu būdu jis buvo suklaidintas.

Smurtautojas teigė, kad nukentėjusioji ir jos motina nuolat girtauja bei neprižiūri vaiko. Jis tos dienos vakarą atvyko pas sugyventinę, kuri su savo motina vartojo alkoholį, namuose buvo netvarka.

Anot nuteistojo, jis pasakė sugyventinei prižiūrėti vaiką. O ši esą atsigulė į lovą prie vaiko ir pradėjo nuteistąjį įžeidinėti.

Smurtautojas teigė, kad tada vaiką paėmė ant rankų, o sugyventinė ir toliau jį įžeidinėjo. Teisme vyras aiškino, kad smurto prieš nukentėjusiąją nevartojo, tarp jų įvyko tik žodinis konfliktas. Po kurio jis esą tiesiog išėjo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Svajūnas J. pasakojo, kad policijos pareigūnai matė ant sugyventinės galvos guzą, tačiau nepaaiškino, kurioje tiksliai galvos vietoje jis buvo. Nuteistasis aiškino, kad pati nukentėjusioji ir šios kaimynas jam yra pasakoję, jog maždaug prieš 15 metų nukentėjusiąją stipriai sukandžiojo šuo, stipriai įkando į galvą, todėl galvoje liko guzas.

Nukentėjusioji dėl šio sužalojimo buvo išvežta į ligoninę, todėl jos ligos istorijoje turi būti įrašas, kad galva buvo sukandžiota šuns. Taigi nukentėjusiosios ligos istorijoje užfiksuoti duomenys gali paneigti, kad nuteistasis jos galvą trenkė į sieną.

Nuteistasis piktinosi, kad būtinų procesinių veiksmų, kurie leistų išsiaiškinti objektyvią tiesą, neatliko ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Nukentėjusioji net nebuvo nukreipta pas specialistą, kuris būtų galėjęs nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą.

REKLAMA

Teismo išvados

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nuosprendį konstatavo, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas pagrįstai Svajūną J. pripažino kaltu dėl smurto.

Nuteistojo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.

Nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme aiškino, kad nuteistasis, būdamas neblaivus, ją mušė tuo metu, kai ji su vaiku gulėjo lovoje ir buvo užsiklojusi antklode.

Visų pirma nuteistasis ją mušė ranka, vėliau ji pajuto smūgį koja. Po to, kai buvo įspirta, nukentėjusioji nesusilaikė ir atsikėlė iš lovos.

REKLAMA

Tuomet nuteistasis paėmė vaiką, o ją, suėmęs už plaukų, trenkė į sieną. Smūgiai ranka buvo suduodami į veidą. Nukentėjusioji, kai jos mama bandė atimti iš nuteistojo vaiką, paėmusi mobiliojo ryšio telefoną išbėgo iš namų ir iškvietė policiją.

Nuo Svajūno J. įvykio metu nukentėjusioji jautė sklindantį alkoholio kvapą. Ji pasakojo, kad kai nuteistasis būna neblaivus, pradeda rėkauti, elgiasi neadekvačiai.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad yra visiškai akivaizdu, jog nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog sugyventinis prieš ją naudojo fizinį smurtą bei pakankamai nuosekliai nurodė smurto panaudojimo aplinkybes.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Todėl nesivadovauti nukentėjusiosios parodymais, kurie dėl esminių aplinkybių tarpusavyje sutampa bei vieni kitiems neprieštarauja, nėra pagrindo.

Čia pažymėtina, kad nukentėjusioji ir skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą nurodė, jog prieš ją smurtauja („pakėlė ranką“) sugyventinis, kuris paėmė vaiką ir jo neatiduoda.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų