2011 m. lapkričio 14-17 dienomis vyko Frankofonijos parlamentinės asamblėjos (FPA) XXIV Europos regiono metinė sesija. Be Europos regiono, analogiškos FPA struktūros yra ir Afrikoje, Amerikoje bei Azijoje. Jas vienija pasaulinė organizacija – Frankofonijos parlamentinė asamblėja, kurių pagrindiniai tikslai yra kultūros raiškos įvairovė, demokratijos, žmogaus teisių apsauga, lyčių lygybė, parlamentinis bendradarbiavimas ir jo plėtra.
Lietuva, nuo 2008 m. esanti FPA asocijuota nare, pirmą kartą organizavo FPA Europos regiono sesiją, kuri įvyko šalies parlamento rūmuose. Šioje metinėje sesijoje dalyvavo 16 Europos valstybių ir regioninių parlamentų delegacijų vadovai ir nariai, FPA generalinis sekretorius, Prancūzijos Senato Kultūros komisijos pirmininkas Jacgues Legendre bei FPA Europos regiono sekretoriato vadovas, Belgijos parlamento narys Jean-Paul Wahl. Šioje sesijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, prancūzų kalbos dėstytojai, mokytojai ir moksleiviai iš įvairių Lietuvos miestų. Pirmojoje sesijos dalyje buvo aptariamas mokytojų, dėstytojų, žiniasklaidos vaidmuo siekiant paskatinti prancūzų kalbos mokymąsi, bei prancūzų kalbos vieta užsienio kalbų mokymosi kontekste.
Pasaulio žemynuose transliuojamos ir tarp prancūzakalbių populiarios televizijos „TV-5 Monde“ Frankofonijos, institucinių ryšių ir prancūzų kalbos sklaidos skyriaus vadovė Michele Jacobs-Hermes savo kalboje pateikė įdomių žinių apie „TV5-Monde“ siūlomas prancūzų kalbos sklaidos ir mokymo priemones.
Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Pascal Hanse apžvelgė prancūzų kalbos mokymosi Lietuvos vidurinėse ir aukštosiose mokyklose situaciją ir pateikė pasiūlymus, kaip jo nuomone, galima būtų skatinti prancūzų kalbos mokymąsi bei gerinti šios kalbos mokymosi procesą.
Dėmesio susilaukė Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos direktorės Vilijos Sušinskienės išsakytos mintys apie „EMILE“ programos įgyvendinimą jos vadovaujamoje mokykloje. Direktorės nuomone, mokiniai, kurie mokosi prancūzų kalbos pagal šią programą, turi didesnes galimybes ne tik geriau išmokti prancūzų kalbą, bet ir praplėsti vartojamų žodžių žodyną, nes jie mokosi keletą disciplinų ne tik valstybine, bet ir prancūzų kalba, pvz.: istoriją, geografiją ir kt.
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė apžvelgė Lietuvos ir frankofonijos istorinius ryšius bei dabartinę padėtį. Dar Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje Gedimino valdymo laikais yra žinomos tam tikros sąsajos su Prancūzija. Didysis kunigaikštis susirašinėjo su Avinjono popiežiais dėl kryžiuočių puldinėjimų ir padarytos Lietuvai žalos. Pirmasis Prancūzijos pasiuntinys, atvykęs į Lietuvą buvo Shilebert de Lanoy, kurio tikslas buvo surasti sąjungininkų kovai prieš turkus. Negalime neprisiminti ir Henrio III de Valois, kuris prieš tapdamas Prancūzijos karaliumi, nors trumpai, bet valdė lenkų-lietuvių valstybę. 1919 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jos santykiai su frankofonijos pasauliu suintensyvėjo. Įdomi detalė: pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės Ministrų kabineto vadovu, kuris kartu vykdė ir užsienio reikalų ministro pareigas, tapo Napoleono armijos karininko, pasilikusio Lietuvoje, vaikaitis Augustinas Voldemaras. Iki 1940 metų prancūzų kalba Lietuvoje buvo ypač populiari. Ja kalbėjo šalies elitas, žymiausi politikai, mokslininkai, kultūros veikėjai. Iki 1936 m. prancūzų kalba buvo pagrindinė užsienio kalba mokyklose. Daug šalies inteligentų vyko studijuoti į frankofoniškas šalis, o į Lietuvą atvykdavo nemažai dėstytojų, mokytojų iš prancūzakalbių šalių, kaip antai: šveicaras Joseph Ehret, kuris buvo Eltos agentūros įkūrėjas.
Sovietinė okupacija sutrukdė Lietuvos ir prancūzakalbių šalių bendradarbiavimą. 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, santykiai tarp Prancūzijos ir kitų prancūzakalbių valstybių atsinaujino, įgaudami naują turinį. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą mūsų šalies politikai, valstybės tarnautojai, mokslininkai, o taip pat ir studentai įgavo žymiai didesnį stimulą išmokti prancūzų kalbą, plėtoti ryšius su prancūzakalbėmis šalimis.
2006 m. Lietuvos, Prancūzijos, Belgijos, Liuksemburgo vyriausybės ir tarptautinės Frankofonijos organizacijos generalinis sekretorius pasirašė Memorandumą, kad per dvejus metus daugiau kaip 500 valstybės tarnautojų turėtų galimybę tobulinti prancūzų kalbą. Tai ypač svarbu Lietuvai, besiruošiant pirmininkavimui Europos Sąjungai.
Antrojoje FPA Europos regiono sesijos dalyje buvo aptariama ne tik prancūzų kalbos mokymo proceso gerinimo, bet ir švietimo įtaka ekonomikos augimui bei darbo vietų kūrimo skatinimui.
Įvykusi FPA Europos regiono XXIV metinė sesija, tikimasi, pasitarnaus prancūzų kalbos populiarinimui Lietuvoje. Be to, tiek dalyvavę šiame forume, tiek susipažinę su jos medžiaga, suvokė atsiveriančias perspektyvas tiems, kas išmoks prancūzų kalbą. Vien tik tai, kad šią kalbą vartoja visuose pasaulio žemynuose virš 200 milijonų gyventojų, prancūzų kalba yra antroji užsienio kalba pasaulyje (po anglų), oficiali JTO, NATO, UNESCO ir kitų organizacijų kalba ir trečioji kalba vartojama internete.
Manau, kad dideles perspektyvas prancūzų kalbos mokėjimas atveria jaunimui. Ne paslaptis, kad anglų kalba besimokantis jaunimas ir mokėdamas tik šią kalbą niekuo neišsiskiria ir tai jau nesuteikia jiems pranašumo. Tuo tarpu, papildomai išmokus prancūzų kalbą, perspektyvos žymiai prasiplėstų. Pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų studentai mokantys prancūzų kalbą, turi didelę galimybę studijuoti prancūziškai kalbančiose šalyse pagal įvairias mainų programas. Mokant šią kalbą, yra didelė galimybė laimėti konkursus į tam tikras pareigas valstybės tarnyboje, įsidarbinti privačiose įmonėse, ypač tose, kurios turi verslo ryšius su prancūziškai kalbančiomis šalimis.
Tačiau vien gerų norų neužtenka, namų darbus turi atlikti ir valdžios institucijos, pirmiausia, Švietimo ir mokslo ministerija.
Maždaug prieš mėnesį iki šios sesijos pradžios dalyvavau Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacijos metinėje konferencijoje, kurioje buvo aptarta prancūzų kalbos padėtis ir perspektyvos Lietuvoje. Mokytojai pateikė konkrečius pasiūlymus, kurie pagerintų prancūzų kalbos mokymąsi vidurinėse, o taip pat ir aukštosiose mokyklose, neabejotinai paskatintų vis daugiau moksleivių pasirinkti prancūzų kalbą tiek kaip pirmąją, tiek ir kaip antrąją užsienio kalbą. Tai ir prancūzų kalbos savaitinių valandų skaičiaus padidinimas, ir prancūzų kalbos, kaip antros užsienio kalbos, mokymosi tęsimas vienuoliktoje bei dvyliktoje vidurinės mokyklos klasėse, vadovėlių suvienodinimo ir jų kokybės gerinimo bei stojantiems į aukštąsias mokyklas papildomų balų suteikimas už antros užsienio kalbos mokėjimą. Kabelinės televizijos nesuteikia galimybės pasirinkti prancūzų kalbą transliuojamų programų, išskyrus tik „TV-5 Monde“ ir keletui kitų. Apibendrinęs šiuos prancūzų kalbos mokytojų pasiūlymus, 2011 m. lapkričio 11 d. (2011-11-11) išsiunčiau raštą Švietimo ir mokslo ministrui. Teigiama, kad tokią dieną pradėti darbai įgyvendinami, todėl tikiuosi, kad ir ministrui pateikti pasiūlymai bus ne tik išgirsti, bet ir įgyvendinti.
Kviečiu mokslo įstaigų vadovus, tėvus skatinti vaikus pasirinkti prancūzų kalbą ir kaip pirmąją ir kaip antrąją užsienio kalbą.
Seimo narys Vidmantas Žiemelis
Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos FPA pirmininkas
