Dienraščiai, kaip jau įprasta, apžvelgia Artimųjų Rytų problemas. Be jų, antradienio (06.30) spaudoje svarstoma, kaip Italija pirmininkaus Europos Sąjungai, gvildenamos Vokietijos kanclerio mokesčių reformos. Spaudos apžvalgą parengė “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys.
Britų dienraščio “Times” redaktoriai mano, kad Italijos premjero Silvio Berlusconio pirmininkavimas Europos Sąjungai bus įdomus. Žiniasklaidos magnatas nori pasireikšti, kaip Europos modernizuotojas ir tai reiktų sveikinti. Geri jo santykiai su prezidentu Bushu irgi bus naudingi, siekiant išgydyti transatlantines žaizdas. Jo programa pasižymi išradingumu, ypač sprendžiant stringančio Europos ūkio ir imigracijos iš Šiaurės Afrikos problemas. Bet Europos žiniasklaidoje prasidėjo murmėjimai, esą Berslusconis netinka į vadovus. Jo politinis priešas Europos Komisijos pirmininkas Prodis jį net lygino su nacių smogiku Josephu Goebbelsu. Aišku, Berlusconis sau kenkia įžvelgdamas šiuose priekaištuose komunistų sąmokslą, o neseniai priimtas įstatymas, suteikiantis jam teisinę neliečiamybę, nors ir atitinkantis Europos normas, atrodo įtartinai asmeniškai naudingas. Vadinti Berlusconį diktatoriumi būtų absurdiška. Italijos premjerui tapti diktatoriumi praktiškai neįmanoma, rašo “Times” redaktoriai. Anot jų, Europa turėtų sveikinti Berlusconio norą išplėsti savo ir Italijos tarptautinę įtaką.
Dienraščio “Financial Times” redaktoriams kelia nerimą Berslusconio tiesmukumas ir politinės pažiūros. Berlusconis yra nacionalistas, kuris gali pakenkti Europos Sąjungai reikalaudamas nuolaidų Italijos pieno gamintojams. Redaktorių teigimu, nėra jokių garantijų, jog vadovaudamas Europai Berslusconis nenusišnekės, kaip kad padarė pareikšdamas, jog Vakarų civilizacija yra pranašesnė už islamą arba kad Rusija arba Izraelis galėtų tapti Europos Sąjungos narėmis. Pasak redaktorių, laimė ta, kad šį pusmetį bus mažai svarbių sprendimų - jau susitarta dėl žemės ūkio reformų, dėl svetimoje šalyje laikomų santaupų apmokestinimo, pasirengta deryboms su JAV dėl transatlantinių skrydžių. Lieka tik tarpvyriausybinis posėdis, kuriame bus svarstoma Europos konstitucija. Italija, ko gero, nesiryš paspartinti šias derybas, nes jau daugmaž susitarta, kad naujoji konstitucija bus pasirašoma Romoje. Bet ji gali mėginti jas uždelsti, siekdama pakeisti euro stabilumo paktą. To reiktų saugotis, ypač atsižvelgiant į tai, kad biudžeto taisyklių liberalizavimas būtų naudingas tokioms šalims kaip Italija, kurios turi dideles skolas ir deficitus. Geriausia būtų, jeigu Berlusconis sutelktų dėmesį į transatlantinį susitaikymą, mano “Financial Times” redaktoriai.
To paties dienraščio puslapiuose Quentinas Peelas perspėja, jog Berlusconis nesugyvena su Komisijos pirmininku Prodi, o tai trukdys bendradarbiauti. Berlusconis taip besąlygiškai rėmė Vašingtoną Irake, kad jam bus sunku tarpininkauti Europos ir Amerikos susitaikymui. Jo vyriausybei priklauso euroskeptiko ksenofobo Umberto Bossio Šiaurės lygos partija, o tai gali trukdyti svarstant naują Europos konstituciją. Be to, Berslusconis yra labai įkyrus, todėl jo kolegos jį dažnai ignoruoja, rašo Q. Peelas, cituodamas Europos Sąjungos žinovą Peterį Ludlow.
Vokiečių dienraščio “Sueddeutsche” puslapiuose Christiane Kohl užsimena apie antraštes, kurias spausdina dienraščiai “Monde”, “Times”, “El Pais” ir “Nouvel Observateur”, kuriose reiškiamas nepasitikėjimas Berlusconiu. Europos vyriausybės savo ruožtu įtartinai tylios, nors Berlusconis, galimas daiktas, kelia didesnį pavojų, negu anuomet kėlė kraštutinis Austrijos politikas Joergas Haideris, dėl kurio partijos dalyvavimo valdančioje koalicijoje pasigirdo baisus triukšmas. Europos Sąjungos vadovo postą perima politikas, kuris jau pusę Italijos teisinės sistemos pritaikė savo naudai, kuris, pasak jo šalies apžvalgininkų, nemoka nusileisti, kuris vadovauja vyriausybei, kuriai priklauso ksenofobiška partija, siūlanti pabėgėlių laivus skandinti. Bet vyriausybių vadovai teisingai daro - reikia duoti kiekvienos valstybės vadovui šansą. Tik nevalia žiūrėti į jo veiklą pro pirštus, rašo Ch. Kohl.
Dienraščio “Wall Street Journal” redaktoriai kaltina Vokietijos kanclerį Gerhardą Schroederį veidmainyste. 1998 metais Schroederis paskelbė mokesčių mažinimo planą, siekdamas išjudinti Vokietijos ūkį. Tačiau mokesčių sumažinimai neįsigaliojo laiku ir neišjudino ūkio. Po pernykščių rinkimų, Schroederis pakeitė savo politiką, ėmė atidėlioti anksčiau žadėtus mokesčių sumažinimus ir netgi padidino bendrovių mokesčius. Dabar Schroederis vėl žada mokesčius mažinti iki Ispanijos ir Airijos lygio. Šiaip ar taip, tai sveikintina, rašo “Wall Street Journal” redaktoriai. Sveikintini ir vyriausybės planai mokesčių sumažinimą padengti parduodant valstybinių įmonių akcijas. Tačiau vien mokesčių sumažinimas Vokietijos ūkio neišjudins. Reikia esminių darbo rinkos reformų, o Schroederio siūlomų reformų nepakaks. Tam trukdo galingos profsąjungos. Teks su jomis susidoroti. Teikia vilties tai, kad praėjusią savaitę žlugo Rytų Vokietijos darbininkų streikas.
Dienraščio “New York Times” puslapiuose Jamesas Bennetas svarsto, kodėl palestiniečių kovotojai sutiko su laikinomis paliaubomis. Pasak jo, amerikiečių pergalė Irake leido Vašingtonui padidinti spaudimą “Hamas” rėmėjams Sirijoje ir Irane. Prie to prisidėjo ir Saudo Arabija. Pasak palestiniečių premjero Abbaso frakcijos “Fatah” pareigūno, po Irako karo palestiniečių kovotojai neteko arabų šalių paramos. Kita priežastis: palestiniečių kovai su Izraeliu vadovauja Arafato sąjūdis “Fatah”. “Hamas” yra antroje vietoje. Dabar “Fatah” nori paliaubų. Anot J. Benneto, Arafatas nesitikėjo, kad Izraelis imsis tokių ryžtingų veiksmų prieš palestiniečius. Naujasis Izraelio puolimas vertė “Fatah” pareigūnus suabejoti tolesnių besaikių teroro išpuolių naudingumu. “Hamas” dabar turi prisitaikyti, antraip jis atrodys priešiškas palestiniečių valstybės idėjai. “Fatah” gali derėtis su Izraeliu ir Amerika, nes organizacija sutinka su “dviejų valstybių” sprendimu, kam lig šiol priešinosi “Hamas”. Ilgainiui Abbasas nori “Hamas” ir kitas kovingas palestiniečių organizacijas nuginkluoti ir paversti nekenksmingomis politinėmis partijomis. “Hamas” tai žino ir viliasi, kad paliaubos bus nesėkmingos, rašo J. Bennetas.
Dienraščio “Wall Street Journal” redaktoriai poslinkius Artimuose Rytuose - Izraelio pajėgų atitraukimą iš Gazos, teroro paliaubas, amerikiečių spaudimą - vertina teigiamai. Dabar palestiniečių savivalda turi parodyti galinti laiduoti saugumą savo žemėse. Abbasas prisipažįsta turįs nuginkluoti “Hamas”, bet mano, kad tai jam pavyks padaryti derybomis, be jėgos panaudojimo. Bet kelia nerimą tai, kad palestiniečių pareigūnų derybos su “Hamas”, galimas daiktas, sustiprino jo, kaip derybų partnerio, poziciją. Ar apskritai verta derėtis su organizacija, kuri išvis atsisako pripažinti Izraelio teisę būti? Redaktoriai sutinka su Baltaisiais rūmais, kad bet kokios smurtą sumažinančios priemonės yra sveikintinos, bet pritaria ir užsienio reikalų ministro Colino Powello pareiškimui, kad paliaubų “negana.”
Britų dienraščio “Independent” redaktorių nuomone, dar per anksti džiaugtis dėl paliaubų, juolab atsižvelgiant į tai, kad vakar sąjūdžio “Fatah” kovingasis padalinys “Al Aksos kankinių brigada”, kuri dar nesutiko su paliaubomis - prisiėmė atsakomybę už paliaubų pažeidimą - už nužudymą užsieniečio, dirbančio izraeliečių įmonei Vakarų Krante. Bet galima sveikinti prezidento Busho ryžtą spausti abi puses. Teikia vilties ir tai, jog palestiniečiai, kad ir nekęsdami Izraelio, pavargo nuo konflikto, kuriame žuvo tūkstančiai jų jaunimo ir dėl kurio jie neteko bet kokių galimybių įsidarbinti. Palestiniečiai, kaip ir izraeliečiai, nori, kad pasibaigtų teroro išpuoliai.
