Finansų ministerija teigia svarstysianti šį centrinio banko pasiūlymą didinti gyventojų pajamų mokestį uždirbantiems daugiau nei vidutinis darbo užmokestis (VDU).
Tuo metu specialistai abejoja, ar didesnis darbo pajamų apmokestinimą dabar yra tinkamas žingsnis.
Didesni mokesčiai vidutiniokams
Šiuo metu darbuotojams, kurių darbo užmokestis nesiekia 2 VDU taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Pritaikius neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), galutinė jų mokėtina GPM suma yra mažinama pagal nustatytą formulę.
Lietuvos bankas (LB) šią formulę siūlo keisti ir ilgainiui nebetaikyti NPD niekam, kieno alga viršija 1 VDU – tai yra 1241,4 euro neatskaičius mokesčių arba maždaug 809 eurai į rankas.
Įgyvendinus tokį pasiūlymą, priklausomai nuo konkretaus atlyginimo (jeigu darbdaviai jo nepadidintų), visų atlyginimai nuo 1 iki 2 VDU sumažėtų nuo kelių iki beveik 50 eurų per mėnesį, rodo LB skaičiavimai.
Tiesa, kartu jis siūlo nuo dabartinių 400 eurų iki 607 eurų (minimalios mėnesinės algos – MMA) didinti ir mažiausią NPD taikymo ribą. Dėl to įgyvendinus LB pasiūlymą, pajamos į rankas didėtų tiems, kas uždirba nuo 1 MMA iki 1 VDU.
Beje, „Sodros“ duomenimis, LB darbuotojų darbo užmokesčio mediana yra 2631 eurai neatskaičius mokesčių arba 1600 eurų į rankas. Tai reiškia, kad lygiai pusė iš 649 banko darbuotojų uždirba daugiau nei ši suma, o kita pusė – mažiau.
Didesni mokesčiai didintų gyventojų pajamas?
LB vertinimu, dėl siūlomų pakeitimų padidėtų mažiausiai uždirbančių šalies gyventojų pajamos ir paskatos ieškotis darbo, būtų skatinamas ekonomikos aktyvumas, daromas teigiamas poveikis regioninių gyvenimo lygio skirtumų mažėjimui.
Vis dėlto LB atstovai tiesiai neatsakė, kodėl būtų teisinga labiau apmokestinti tuos, kurie uždirba vos kiek daugiau nei 800 eurų į rankas.
LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiojo ekonomisto Dariaus Imbraso teigimu, jo atstovaujama institucija ne kartą pabrėžė, kad mokestiniai klausimai turi būti svarstomas ne atskirai, o sistemiškai.
Esą tai atitinkamoms institucijoms leistų geriau apsibrėžti mokestinei sistemai keliamus tikslus, pasirinkti efektyviausius mokesčius ar lengvatas jiems siekti, užtikrinti vertikalų ir horizontalų mokestinės sistemos teisingumą.
„Šiuo atveju LB pozicija dėl NPD yra vienas iš pasiūlymų mokesčių politikos formuotojams. Mūsų vertinimai rodo, kad siūlomi pakeitimai duotų ekonominę naudą ir ilgainiui leistų didinti gyventojų pajamas sparčiau nei esant dabartiniam NPD modeliui. Kartu norėdamas minimizuoti gyventojų pajamų sumažėjimo riziką, LB pasiūlė taikyti pereinamąjį laikotarpį, kurio vienas iš galimų variantų pateiktas pozicijoje“, – komentavo D. Imbrasas.
Finansų ministerija, panašu, neatmeta galimybės jį įgyvendinti. Atsiųstame komentare ministerija nurodo:
„Minėtas LB pasiūlymas dėl NPD taikymo schemos keitimo turi pagrindo. Rugsėjo 29 d. vyksiančiame <...> Mokesčių ekspertų darbo grupės susitikime bus diskutuojama Pajamų nelygybės mažinimo tema. Šios temos kontekste bus aptariamas ir NPD klausimas įvertinant įvairių su NPD pakeitimu susijusių alternatyvų, įskaitant ir pasiūlytą LB, poveikį.“
Viduriniąją klasę smaugia, nes trūksta pinigų
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė LB pasiūlymą vertina nevienareikšmiškai.
„Čia yra du dalykai. Jeigu kalbame apie NPD prilyginimą MMA, tai čia ta idėja yra sena kaip nežinau, kas. Ją kėlė ir darbdaviai, ir prezidentas. Kad padidinti mažiausiai uždirbančių pajamas nėra blogas variantas, sakėme ir mes. Tačiau taip pat visą laiką sakome „bet“.
Mūsų pagrindinis noras yra, kad atlyginimai didėtų ne valstybės sąskaita, bet kad jį keltų darbdaviai. Nes kai mažinami mokesčiai, po to jie mėgsta girtis, kad žmonių atlyginimai padidėjo. Nors tai jų pareiga yra didinti atlyginimus“, – komentavo I. Ruginienė.
Vis dėlto LB pasiūlyme konfederacijos pirmininkė įžvelgė ir ne tokių gerų dalykų.
„Jeigu kalbame apie mokesčių kėlimą uždirbantiems daugiau nei 1 VDU, to nevertinčiau teigiamai. Tos kartelės sumažinimas koncentruojamas į mažiausiai uždirbančius, bet į viduriniąją klasę mes kažkaip pradėjome žiūrėti nekaip.
Na, kaip su tais pasiūlymais, kad uždirbantiems maždaug nuo 1 iki 2 tūkst. eurų reikia didinti mokesčius – kažkaip viduriniąją klasę mes pradėjome labiau smaugti, nes mūsų biudžetas yra skylėtas. Ir tą galėjome jau ir anksčiau į tarti“, – svarstė pašnekovė.
Jos įsitikinimu, prieš labiau apmokestinant viduriniąją klasę pirmiausia reikėtų galvoti apie labiau progresinius mokesčius ir didesnį ne darbo pajamų apmokestinimą – pavyzdžiui, labiau apmokestinti kapitalo pajamas.
„Tokių sprendimų niekas – net ir tas LB – kažkodėl nesiūlo, bet pradeda lįsti į vidutines pajamas. Kas šiandien yra VDU? Praktiškai nieko. Išgyventi už jį tampa sunku, jau nekalbant apie minimalų atlyginimą“, – komentavo I. Ruginienė.
Ji atkreipė, kad pastaruoju metu viskas sparčiai brangsta, jau padidėjo ir elektros, ir dujų kainos.
„Tuoj ateis ruduo ir kai kurie ekonomistai jau prognozuoja, kad infliacija didės net iki 5 proc. Taigi tokios perkamosios galios, kokią turėjo anksčiau, vidutinis atlyginimas neturės.
Ir dabar tą viduriniąją klasę smaugti būtų klaidingas ir žalingas žingsnis. Taip atbaidysime žmones sąžiningai mokėti mokesčius. Nes būtent šita grupė žmonių ir sumoka daugiausia mokesčių, iš kurių sudaromas biudžetas“, – LB pasiūlymą kritikavo pirmininkė.
Siūlo priešingą sprendimą
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat atsargiai vertina LB pasiūlymą didinti mokesčius uždirbantiems daugiau nei VDU.
„Toks siūlymas yra grindžiamas siekiu sumažinti pajamų nelygybę šalies viduje, o taip pat yra teigiama, kad tai padidintų mažiausiai uždirbančių gyventojų paskatas ieškotis darbo, skatintų ekonomikos aktyvumą bei mažintų regioninių gyvenimo lygio skirtumus“, – pastebi ekonomistas.
Jis pripažįsta dėl pastarojo teiginio nebūtų linkęs sutikti, nes daug kas priklauso nuo to, kaip yra apibrėžiama „regionų“ sąvoka.
„Juk Lietuvą galima pagrįstai traktuoti kaip vieną iš ES regionų (ES yra laisvas darbo jėgos judėjimas), tad sprendimas labiau apmokestinti uždirbančius VDU ne sumažintų, o padidintų regioninę atskirtį nuo kitų ES valstybių (o pajamų atskirtis tarp Lietuvos ir Vakarų Europos valstybių yra didesnė nei pajamų atskirtis tarp skirtingų Lietuvos regionų).
Be to, mokesčių naštos didinimas dirbantiesiems šiuo metu būtų labai prasta idėja, nes populiarėjantis nuotolinis darbas bei stiprėjanti kova dėl talentų verčia pasaulio valstybes mažinti, o ne didinti, mokesčius dirbantiesiems“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.
Jis atkreipė dėmesį, kad tarp valstybių ypač suaktyvėjo kova, siekiant prisitraukti taip vadinamus skaitmeninius klajoklius (nuotoliu būdu galinčius dirbti darbuotojus), kurie mielai migruoja į mažesnių mokesčių ir švelnesnio klimato šalis.
„Lietuva, turinti kiek didesnius darbo jėgos mokesčius nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vidurkis, rizikuoja dalį tokių talentingų klajoklių prarasti jei eis priešinga kryptimi ir ne mažins, o didins darbo jėgos mokesčius.
Tad geresnė idėja būtų ne didinti mokesčių naštą uždirbantiems VDU, o mažinti, didinant NPD bei praplečiant, o ne siaurinant, kaip siūlo LB, NPD taikymo ribą (bent iki 2 VDU, o geriausiu atveju – visai neribojant)“ – siūlo ekonomistas.
Jo teigimu, siekiant kompensuoti biudžeto pajamų praradimus (jei tokie būtų), reikėtų didinti turto, ekologinius ar vartojimo mokesčius, kurie yra mažiau žalingi arba labiau naudingi ekonomikos augimui.
Politiškai vargiai įgyvendinama
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigiamai vertino LB atliktus skaičiavimus, tačiau dėl pasiūlymo turinio turėjo kiek abejonių.
„Suprantu jų mintį ir jų tikslą, kaip mažinti pajamų nelygybę. Jų intencijos yra gana teisingos. Tačiau politiškai tai panašu į labai sunkiai įgyvendinamą dalyką. Vienas grafikas, kuris labiausiai krenta į akis: kaip laike sušvelninti tą faktą, kad gaunantiems nuo 1 iki 2 VDU atlyginimą, kad jų pajamos gali sumažėti, jeigu alga nedidės.
Didžiausias klausimas, kaip tą daryti laipsniškai. Tačiau politiškai tai labai rizikingas dalykas. Ir sunkiai patikėčiau, kad bet kuri valdančiosios koalicijos partija palaikytų šį pasiūlymą, kuris gali būti nesunkiai sudorojamas viešoje erdvėje“, – svarstė T. Povilauskas.
Jis sutiko, kad reikėtų keisti dabartinis NPD taikomą iki 2 VDU. Esą tai iš tikrųjų yra per didelė kartelė ir NPD turėtų būti taikomas iki mažesnės algos dydžio.
„Jeigu neklystu, Latvijoje NPD taikomas maždaug iki beveik 1 VDU, Estijoje – iki maždaug 1,4 VDU. Lietuvoje turime 2 VDU. Iš esmės mes turime, vadinkime taip, galbūt dosnesnes sąlygas taikyti tą NPD gaunantiems ir santykinai didesnes pajamas“, – aiškino ekonomistas.
Jo nuomone, suprantama ir logiška, kad labiau apmokestinus didesnes pajamas atsiranda daugiau galimybių labiau didinti pajamas į rankas uždirbantiems mažiausiai.
T. Povilausko teigimu, visuomenė turėtų sutarti, iki kokio dydžio algos turėtų būti taikomas NPD.
„Žmogui net sunku paaiškinti, kodėl jam taip turėtų būti. Vis tiek bus žmonių, kuriems alga nesikeis ir įgyvendinus pasiūlymą pinigų suma į rankas sumažės. Taigi, pasiūlymas, manau, yra sunkiai įgyvendinamas ir jo galbūt nereikėtų“, – svarstė pašnekovas.
Vis dėlto jis pripažino, kad reikėtų ieškoti visiems priimtino sprendimo, kaip viršutinė NPD taikymo riba būtų mažinama, tik reikėtų daugiau dėl to padirbėti.
