REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Naujojo sveikatos apsaugos ministro užmojai iš pagrindų keisti sveikatos apsaugos sistemos finansavimą ne tik verčia gūsčioti pečiais pacientų organizacijų atstovus, bet ir sukėlė tikrą audrą privačių medicinos įstaigų fronte.

REKLAMA
REKLAMA

Šių įstaigų atstovai teigia, kad jei bus priverstos užsidaryti, dėl to kentės pacientai, mat planinių procedūrų ir tyrimų laukimo laikas dėl eilių pailgės keliais mėnesiais, o norint patekti pas šeimos gydytoją teks nusiteikti kelių savaičių laukimui. Be šių nepatogumų, pacientams dar gali išaugti laiku nediagnozuotų susirgimų skaičius, kas turės įtakos ne tik gydymo kaštų augimui, bet ir paveiks mirtingumo didėjimą.

REKLAMA

Vasario 5-ąją pacientų organizacijos surengė spaudos konferenciją: „Kokią kainą mokėsime už ministro V. Andriukaičio sukeltą sumaištį?“ Konferencijos metu pacientai ir gydytojai išsakė savo poziciją apie siūlomą sveikatos sistemos pertvarką ir galimas pasekmes.

Atlygis medikui – automobilio rakteliai

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos atstovas Laimutis Paškevičius, paklaustas, kokie naujojo sveikatos apsaugos ministro užmojai kelia nerimą, sakė: „Vienas iš labiausiai nerimą keliančių ministro pasisakymų buvo apie tai, kad jis ketina kreiptis į Konstitucinį teismą ir prašys jo išaiškinti, kas yra medicinos pagalba ir kas yra sveikatos draudimas. Pavojus tas, kad jei KT išaiškinus, kad medicinos pagalba apima ir diagnostiką gydymą ir pan., visos lėšos kaip tarybiniais laikais bus dedamos į biudžetą, o iš jo dalijamos valstybinėms medicinos įstaigoms. Iš esmės tuomet susidaro situacija, kad jau nebe pinigai seka paskui pacientą, bet paskirstomi valstybinėms gydymo įstaigoms, vadinasi, lėšų patekimas į privatų sektorių yra apribojamas.“

REKLAMA
REKLAMA

Pasak L. Paškevičiaus, sveikatos draudimo atsiradimas buvo tam tikras atsitraukimas nuo sovietmečiu egzistavusio modelio. „Nežinau nė vienos pasaulio valstybės, kuri darytų reformą tam, kad būtų sugrįžta atgal. Šiuo metu dauguma pacientų susimoka „iš kišenės“, mokėdami įvairias priemokas ar tiesiog „vokeliais“. STT tyrimai rodo, kad korupcijos indekse sveikatos apsaugos sektorius užima pirmas penkias pozicijas. Medicinos sektoriuje veikia šešėlinė ekonomika, bet mus labai stebina, kai ministras pasakoja, kad po paslaugos suteikimo su gydytojais Vokietijoje atsiskaitoma įteikiant jiems automobilio raktelius. Nemanau, kad medikas būtų laimingas, kad jam į kišenę grūstų pinigus, geriau tegul jam didėja oficialus atlyginimas“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pakišos medikams – „lietuviškoji kultūra“?

Pasak jo, ne mažiau stebina ir kiti ministro V. Andriukaičio pastebėjimai, kad mūsų šalyje egzistuojantys neformalūs atsiskaitymai su medikais yra „Lietuvos kultūros ypatumas“. „Kai pacientas praveria privačios gydymo įstaigos duris – „kultūra“ pasibaigia, nes gydytojams nereikia duoti „vokelių“, o susimokama kasoje. Įdomu, kodėl privačiame sektoriuje taip staiga nebelieka tokios „blogos kultūros“? – ironizavo Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos atstovas.

REKLAMA

„Pateikėme ministerijai siūlymus, išgryninome sveikatos sektoriaus problemas ir užuot puolę priekaištauti, kad kažko trūksta ar kažkas blogai, pateikėme savo matymą ir siūlymus, bet negavom jokio atsakymo. Įdomu tai, kad pabendravus su Sveikatos reikalų komiteto pirmininke paaiškėjo, kad jis nepritaria šiai pozicijai, A. Butkevičius taip pat teigia, kad nėra tikslo sukiršinti visuomenę, tad sunku suprasti, ko tokiais veiksmais siekiama“, – konferencijoje kalbėjo L. Paškevičius ir pridūrė, kad siekiama įteigti visuomenei, kad privačios gydymo įstaigos plauna pinigus pagal mistines juodąsias schemas, tačiau pamirštama priminti, kiek kartų per metus ligonių kasų auditas tikrina privačių įstaigų informacinių sistemų įrašus.

REKLAMA

Konferencijos dalyvių teigimu, naujojo sveikatos ministro užmojai kertasi ne tik logika, bet ir su galiojančiais įstatymais bei teisės aktais. „Konstitucijos 46 straipsnyje teigiama, kad „įstatymas saugo konkurencijos laisvę“ – taip pat ir sveikatos priežiūros sektoriuje. Valstybė gina vartotojų interesus – ir privačių ir valstybinių įstaigų pacientų, o 48 Konstitucijos straipsnis sako, kad žmogus yra laisvas pasirinkti darbą, tad negali būti kalbama apie gydytojų vertimą dirbti valstybinėse medicinos įstaigose. Ir tai ne vieninteliai situacijos aspektai, kurie prieštarauja ES galiojantiems teisės aktams“, – sakė L. Paškevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pacientus išgelbėtų papildomas sveikatos draudimas?

Konferencijos metu taip pat užsiminta, kad Lietuvoje pats laikas kalbėti apie savanorišką sveikatos draudimą. „Papildomas sveikatos draudimas yra kaip priedas prie privalomojo sveikatos draudimo. Tokį draudimą turi visos ES valstybės išskyrus Lietuvą. Papildomas sveikatos draudimo įplaukos galėtų sudaryti apie 6 proc. sveikatos lėšų. Esant tokiam draudimui žmonėms nereikėtų už kai kurias medicinos paslaugas dar papildomai primokėti iš savo kišenės, be to, sveikatos draudimas yra susijęs su ligų prevencija ir sveikatos tyrimais. Toks draudimas skatina sveiką gyvenseną, nes blogėjant sveikatos patikros rezultatams augtų draudimo įmokos. Tai stiprina žmogaus atsakomybę už savo sveikatą“.

REKLAMA

Paprašytas pakomentuoti,kiek toks papildomas draudimas galėtų patuštinti gyventojų pinigines, pašnekovas atsakė, kad viskas priklausytų nuo siūlomų paslaugų paketų specifikos, bet tokio draudimo suma mėnesiui galėtų siekti nuo keliolikos iki keliasdešimties litų.

Užsienyje gydytis taps paprasčiau nei Lietuvoje?

„Šių metų spalį įsigalioja ES direktyva dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų. Direktyva numato, kad vienos šalies narės pilietis galės vykti gydytis į kitą šalį ir jo šalies nacionaliniai arba privatūs draudimo fondai turi apmokėti jo gydymosi išlaidas nepriklausomai, kur jis buvo gydomas – privačioje ar valstybinėje gydymo įstaigoje. Vadinasi, jei lietuvis išvyks gydytis į Vokietiją, į privačią įstaigą ir gaus medicininių paslaugų, Lietuvos ligonių kasos privalės apmokėti gydymąsi, bet jei lietuvis nori gauti paslaugą iš privačios medicinos įstaigos Lietuvoje, tai jis to padaryti negali“, – kalbėjo L. Paškevičiaus ir pridūrė, kad EK atstovams tokia situacija kelia nuostabą, kad Lietuva diskriminuoja savo piliečius.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų