Vos kelioms minutėms tėvams nusisukus nuo vaikų, žaidžiančių ar besimaudančių jūroje, atostogos gali virsti tragedija, o tėvų laukia ir piniginės baudos.
Draudžiama vaikams būti paplūdimyje be suaugusiųjų
„Vaikai iki 14 metų negali būti paplūdimyje be suaugusiųjų – tai griežtai draudžiama“, – teigia A. Siakki.
Anot jo, jei gelbėtojai pastebi tokius atvejus, pirmiausia duoda įspėjimą. Vis dėlto, jei vaikai toliau lieka be priežiūros, kviečiama policija, kuri ieško tėvų ir informuoja Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
Tėvams tenka rašyti pasiaiškinimus, kodėl paliko vaikus vienus, ir jie gali susidurti su rimtomis pasekmėmis.
„Tėvai dažnai pamiršta, kokie vaikai yra aktyvūs, – pasakoja gelbėtojų vadas, – jie pirmą valandą gal ir prižiūri savo vaiką, o vėliau – nebelabai, pradeda degintis, ilsėtis.“
Pasak A. Siakki, didelė nelaimė gali ištikti nusisukus nuo vaiko vos akimirkai, ypač jei jis dar mažas arba jei oro sąlygos netinkamos maudymuisi.
Pavojai vaikams – ne vien skendimas, bet ir pasiklydimas
Anot A. Siakki, didžiausią pavojų vaikams prie vandens kelia būtent tėvų neatidumas: „Būna, kad mažas vaikas, 5–6 metų, vienas maudosi, o tėvai deginasi. Kartais net ir prie raudonos vėliavos, kai maudytis apskritai draudžiama, tėvai leidžia vaikams eiti į vandenį.“
Tiesa, pasak jo, tokie tėvų aplaidumo atvejai nėra masiniai, tačiau kai pajūryje tūkstančiai žmonių – jų tikrai pasitaiko ne vienas.
Pasak gelbėtojų vado, pavojingiausios situacijos vandenyje kyla dėl stiprių srovių, duobių jūros dugne bei paprasčiausio taisyklių nepaisymo.
Ypač rizikinga, jo teigimu, kai suaugusieji su vaikais įsikuria prie įspėjamųjų ženklų apie duobes, bet vis tiek leidžia vaikams maudytis.
„Net 99 proc. skendimų įvyksta būtent tose vietose, kurios pažymėtos kaip pavojingos“, – pabrėžia A. Siakki.
Jo teigimu, per vasarą skendimų dažniausiai pasitaiko apie 11, tačiau būna ir išskirtinių laikotarpių, kai šis skaičius staiga išauga: „Pernai vien per pirmą vasaros atostogų savaitę iš jūros buvo išgelbėti net 7 nepilnamečiai.“
Be skendimų, A. Siakki pabrėžia dar vieną, gerokai dažniau pasitaikantį reiškinį – vaikų pasiklydimą pajūryje. Kai žmonių paplūdimyje daug, vaikai ypač lengvai pasimeta, o tėvų paieškos gali trukti valandas.
Pasak A. Siakki, gelbėtojai dažnai pastebi, kad vaikus prie jūros atsiveda seneliai, kurie patys fiziškai nepajėgtų jų išgelbėti nelaimės atveju.
„Paklausus, ką darysite, jei vaikas pradės skęsti, jie sako: juk aš esu šalia, prižiūriu. Tačiau jie dažnai nepagalvoja, kad patys negalėtų padėti nelaimės atveju, nes jie nėra gelbėtojai“, – pasakoja jis.
Pavojai tyko ir vyresnių vaikų
Dar viena dažna gelbėtojų praktika – paauglių gelbėjimas.
„Būna, kad 15–16 metų jaunuoliai atvyksta grupėmis ir nors vienas iš jų nemoka plaukti, eina maudytis kartu su visais.
Vieną akimirką jis gali atsidurti per giliai ir pradėti skęsti, o draugai net nespėja suprasti, kas vyksta“, – pasakoja gelbėtojų vadas.
Tėvams ir patiems paaugliams patariama prieš maudantis visada aptarti, ar kurie nors iš jų nemoka plaukti, ir būti atsargesniems.
A. Siakki primena vieną ypač skaudų įvykį, nutikusį praėjusią vasarą: kai dvi dvylikametės mergaitės atėjo prie jūros maudytis anksti ryte, kol gelbėtojai dar nedirbo, ir dėl bangavimo abi ėmė skęsti. Jas bandęs gelbėti puikaus fizinio parengimo vyras – poilsiautojas – pats nuskendo.
Mergaitės išgyveno, tačiau šis įvykis tapo skaudžiu priminimu visiems, kokia pavojinga gali būti jūra, ypač vaikams be tinkamos suaugusiųjų priežiūros bei maudantis neleistinu metu.
Už šią klaidą pajūryje gresia baudos
Klaipėdos m. policijos komisariato pareigūnų duomenimis, kasmet uostamiesčio paplūdimiuose rengiamos prevencinės priemonės, per kurias pareigūnai poilsiautojams primena, kaip reikėtų saugiai elgtis prie vandens telkinių.
Jei fiksuojamas pažeidimas, tame tarpe – su vaikų nepriežiūra susiję veiksmai, įvertinus visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės.
Dėl vaikų nepriežiūros tėvams gali grėsti atsakomybė pagal LR ANK 73 str. (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), globėjams – pagal LR ANK 74 str. (Vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų nevykdymas arba vykdymas priešingai vaiko interesams). Abiem atvejais bauda numatoma nuo 10 iki 100 eurų.
Tiesa, pasak uostamiesčio gelbėtojų vado A. Siakki, kalbant apie vaikų saugumą pajūryje, svarbiausia – ne baudos.
„Didžiausia bausmė – ne piniginė bauda, o tai, kad jūra gali atimti gyvybę“, – primena jis.
Ką daryti, jei matote vieną vaiką vandenyje?
Gelbėtojų vado patarimu, jei pastebite mažą vaiką vieną vandenyje arba šalia vandens, geriausia kuo skubiau surasti jo tėvus ir atvesti vaiką atgal pas juos.
Žinoma, jei tėvų rasti nepavyksta – reikėtų kuo greičiau kreiptis į gelbėtojus.
„Jei tėvai šalia, tuomet viskas aišku. Bet jei vaikas vienas arba su kitais vaikais – iškart praneškite gelbėtojams“, – ragina A. Siakki.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
