Seimas netrukus gali vėl svarstyti siūlymą bausti už sovietinio genocido ar okupacijos neigimą. Baudžiamojo kodekso pataisų projektą parengusi konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė žada netrukus vėl rinkti parlamentarų parašus.
Pagal kartą Seimo jau atmestą projektą, „tas, kas viešai žodžiu ar raštu pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, ją teisino, menkino ar neigė arba viešai žodžiu ar raštu pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams arba kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams, juos teisino, menkino ar neigė, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
Oponentai vadina nedemokratišku
Seimo narys Egidijus Klumbys, priklausantis frakcijai „Tvarka ir teisingumas“, teigia, kad projektas jam kvepia sovietmečiu. „Čia siekiama uždrausti neigti ir holokaustą, ir nacizmą, ir komunizmą. Iki ko mes prieisime, jei žmogui bus uždrausta reikšti savo nuomonę? Tai prieštarauja ir Konstitucijai. Juk žmogus gali turėti įsitikinimus“, – sakė parlamentaras.
E. Klumbio neįtikina argumentas, jog genocido ir okupacijos faktų neigimas įžeidžia aukų atminimą ir jų artimuosius. „Ką aš galiu padaryti, jei kažkas dėl kažko jaučiasi įsižeidęs?“ – klausia parlamentaras. Pasak jo, svarbiausia yra žodžio laisvė ir demokratija.
Saviraiškos laisvė turi ribas
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas portalui „Balsas.lt“ sakė, kad saviraiškos laisvė nėra absoliuti. „Įstatymai numato ir atsakomybę už šmeižimą ir kitus atvejus, kai negalima šnekėti ir skelbti, ko nori“, – sakė teisininkas. Jis ragino konkretų įstatymo taikymą palikti teismų praktikai ir pabrėžė, jog teismai puikiai susidoroja su sovietinių ir nacistinių simbolių demonstravimo faktais.
D. Žalimas atmetė kalbas, kad tokios pataisos gali sužlugdyti akademinių diskusijų laisvę. „Akademinėje diskusijoje, kur ginčijamasi dėl konkretaus fakto vertinimų, pats faktas neigiamas nebus. Jei kas ginčysis dėl to, ar konkretus faktas yra vertintinas kaip genocidas ar kaip nusikaltimas žmogiškumui – jokių problemų nekils. Kas kita, jei kas ims neigti, kad žydų išvis niekas nežudė arba trėmimų iš Lietuvos nebuvo, o visi važiavo savo noru“, – aiškino teisininkas.
Pasak D. Žalimo, nenukentės ir senų sovietinių disertacijų autoriai. „Įstatymas atbuline tvarka nebus taikomas. Net ir tokios disertacijos arba kokios nors sovietinių vadų knygos išleidimas nebus vienareikšmiškai nusikalstamas. Teismas puikiausiai galės įvertinti konkrečios veikos tikslus“, – sakė D. Žalimas. Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvai vis tiek teks priimti kažkokį įstatymą, nes Europos Sąjungos praėjusių metų sprendimai įpareigoja tai daryti. Tiesa, jie daugiausiai taikomi nacių nusikaltimų neigimui, bet čia jau esąs Lietuvos interesas sulyginti abi šias sistemas.
......................
Praėjusios kadencijos Seimas atmetė projektą priėmimo stadijos metu. Už jį balsavo 41 Seimo narys, 2 – prieš ir 50 balsuodami susilaikė.
Ši pataisa turėjo būti žingsnis siekiant, kad sovietų genocido nusikaltimai būtų įtraukti į Europos Sąjungos (ES) teisinį reglamentavimą, anksčiau argumentavo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
2007 metais ES atnaujinus derybas dėl Pamatinio sprendimo dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija, Lietuva siekia, kad straipsnius, kuriuose įtvirtinta valstybių pareiga imtis būtinų priemonių užtikrinti baudžiamumą už genocido nusikaltimų viešą neigimą ar teisinimą, papildytų sovietų agresijos, genocido, karo nusikaltimai.
