Į Lietuvą atvykusi Ukrainos žemės ūkio tarybos delegacija prašo mūsų šalies pagalbos užtikrinant sklandų ukrainietiškų grūdų tranzitą į kitas šalis per Klaipėdos uostą.
„Mes norime pardavinėti savo grūdus, neprašome duoti mums pinigų. Padarykit sąlygas, kad galėtume parduoti savo grūdus, kad galėtume už tuos pinigus mokėti mokesčius, padėti savo kariuomenei, liaudžiai, žmonėm“, – sako Ukrainos žemės ūkio tarybos atstovas Sergei Sharapov.
Dabar transportavimas smarkiai strigęs, ir iš šalies ukrainiečiai negali išvežti 30 mln. tonų grūdų pertekliaus.
Dar liepą Rusija pasitraukė iš Juodosios jūros susitarimo, kuris leido saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją ir Rusijos kariuomenė apšaudė Odesos grūdų terminalus. Tad Ukraina sustabdė transportavimą per Juodąją jūrą, kur kur anksčiau transportavo net 90 proc. pagaminamų eksportui grūdų.
Grūdų išvežimas per Dunojų vagonais Ukrainos žemdirbiams kainuoja papildomai nuo 50–70 dolerių už vieną gabenamą toną. O pačios tonos kaina dabar atpigusi iki 100 eurų.
„Ir tai mūsų verslininkams kainuoja per sezoną 2022–2023 metų – nuo 4 iki 6 mln. dolerių, tik mūsų verslininkams. Jei žiūrėsite į visas mūsų asociacijai priklausančias ukrainiečių įmones, nuo 4 iki 6 mln. dolerių nuostolių tik mūsų verslininkams. O jei žiūrėsime visas ukrainiečių įmones, visi ukrainiečių ūkininkai praranda arti 10 mlrd. dolerių per papildomą transportą“, – teigia Ukrainos žemės ūkio tarybos atstovas Keesas Huizinga.
Pasak parlamentaro Kazio Starkevičiaus, efektyviam ukrainietiškų grūdų tranzitui per Lietuvą reikalingas žaliasis grūdų koridorius, dėl kurio reikėtų tartis su Lenkija.
„Kad tie grūdai kurie važiuotų geležinkeliu ar autotransportu, pasiektų uostus. Jie būtų užplombuoti prie Ukrainos sienos, ir po to netrukdomai galėtų važiuot“, – sako K. Starkevičius.
Lenkija dar pavasarį visiškai sustabdė ukrainietiškų grūdų importą. Mat šalies ūkininkai pradėjo masiškai protestuoti, nes esą pigesni ukrainietiški produktai pateko į vietos rinką ir smukdė pačius lenkiškus grūdų verslus.
Tad vykdant tranzitą per Lenkiją vagonai su grūdais turi būti kruopščiai kontroliuojami, o esą tam trūksta inspektorių, ir logistika vyksta labai lėtai.
Lietuvos žemdirbiai nerimauja, kad per Klaipėdos uostą transportuojami ukrainietiški grūdai gali patekti į Lietuvos rinką, ir taip pakenkti mūsų verslams.
„Kad būtų viskas tiksliai apskaičiuota, ir tie grūdai nenubyrėtų netyčia Lietuvos rinkoje, nes jei bus mokamos subsidijos grūdų transportui, tai akivaizdu, kad pervežamų grūdų kiekiai pasidarys labai dideli. Ir jei jau valstybė, šiuo atveju ES įsikiša į prekybą, į verslą, tai turi užtikrinti, kad mūsų vietos verslininkai nenukentėtų“, – teigia Grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas.
O štai susitikti su šalies prezidentu Gitanu Nausėda, ir aptarti paramos Ukrainai klausimus atvykęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad Lietuvos iniciatyva padėti gabenti ukrainietiškus grūdus per Klaipėdos bei kitų Baltijos šalių uostus, problemos neišspręs, mat Lietuvoje tam nėra pakankamai infrastruktūros.
„Šiuo atveju, deja, bet dėl ypatingai skirtingos vėžės, laiko prasme, tas grūdų vežimas tampa neefektyvus, bet taip pat verslo prasme, jis taip pat tampa ne toks efektyvus. Tai pirmiausia reikėtų išsispręsti šiuos klausimus“, – sako V. Sinkevičius.
Esą šiuo metu Ukrainai svarbiau ir naudingiau būtų susitarti su pasaulinėmis draudimo kompanijomis dėl schemos, pagal kurią pavyktų apdrausti grūdus gabenančius laivus per Juodąją jūrą. O apie tai, kad toks sandoris dabar aktyviai aptariamas, žiniasklaidai sakė Ukrainos ekonomikos viceministras Oleksandras Grybanas.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
