A.Jaceniukas nurodė, kad dujotiekio „Nord Stream 2“ projektas, kurį įgyvendina Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, Anglijos ir Olandijos „Shell“, Vokietijos E.ON ir Austrijos OMV, taip pat neigiamai paveiks kaimyninės Lenkijos ir Slovakijos biudžetus, nes tos šalys uždirbdavo iš dujų tranzito anksčiau iš Rusijos nutiestais vamzdynais.
„Faktas, kad Rusijai ir kai kurioms Vakarų bendrovėms užbaigus „Nord Stream 2“, Ukraina neteks 2 mlrd. dolerių pajamų“ per metus, premjeras sakė bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovais Rygoje.
„Dėl to Slovakija neteks 0,8 mlrd. dolerių, o Lenkija – 0,3 mlrd. dolerių pajamų, ir tai netgi atims iš ES tikrąją energetinę nepriklausomybę“, – pridūrė jis.
„Prašome Europos Komisiją ... rimtai apsvarstyti šį klausimą, kad Rusijai nebūtų leista sukurti pažeidžiamą vietą ir kontroliuoti Europos Sąjungos energetikos rinką“, – sakė A.Jaceniukas, pabrėždamas, kad tas projektas yra „veikiau politinis negu ekonominis“.
A.Jaceniuko išsakytiems nuogąstavimais pritarė Baltijos šalių lyderiai, ypač Estijos premjeras Taavi Roivas, kuris reiškė abejones, ar planuojamas dujotiekis atitinka ES taisykles. „Tikiu, kad (Europos) Komisija labai rimtai apsvarstys šį klausimą“, – sakė jis.
Birželį „Gazprom“ susitarė su savo partneriais Vakarų Europoje nutiesti naują dujų vamzdyną į Vokietiją, aplenkiantį konflikto krečiamą Ukrainą, taip pat ES narę Lenkiją. Nauju vamzdynu būtų galima per metus perpumpuoti 55 mlrd. kubinių metrų dujų; jis dvigubai padidintų jau veikiančio pirmojo „Nord Stream“ dujotiekio, jungiančio Rusiją ir Vokietiją, pralaidumą.
Tačiau nebuvo pateikta jokių terminų, kada bus įgyvendintas projektas, kuris padidintų Vokietijos vaidmenį paskirstant Rusijos tiekiamas dujas Vakarų Europoje.
