2012 m. liepos 13 d., Vilnius. Daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) lietuvių norėdami padengti nuostolius vagystės ar plėšimo iš būsto atveju turėtų dirbti ilgiau nei penkerius metus – atskleidė saugos tarnybos „Eurocash1“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Nepaisant to, net 81 proc. namų ūkių nesinaudoja ir neketina naudotis saugos tarnybų paslaugomis turtui apsaugoti.
Vos 8 proc. Lietuvos gyventojų tikino, jog vagystės iš būsto atveju turtiniams nuostoliams padengti pakaktų vieno mėnesio. Vienerius metus padirbėti tektų beveik 13 proc. lietuvių, o kas dešimtas šalies gyventojas nusikaltėlių padarytą turtinę žalą sugebėtų padengti per 4 – 5 metus.
„Apklausos rezultatai rodo, kad vagystė iš būsto ar apiplėšimas daugeliui Lietuvos gyventojų būtų nemenkas finansinis smūgis, jau nekalbant apie patirtą moralinę žalą ar, dar blogiau, plėšikų smurtą“, - teigia saugos tarnybos „Eurocash1“ direktorius Vytautas Labeckas, - „Be to, akivaizdu, kad lietuviai nėra pasirengę tokiam nemaloniam įvykiui, o pastangos nuo jo apsisaugoti nėra pakankamos“.
Anot V. Labecko, tai puikiai parodo faktas, jog saugos tarnybų paslaugomis šeimos turtui ir sveikatai apsaugoti naudojasi tik vos daugiau nei 4 proc. Lietuvos namų ūkių.
„Gyventojai turėtų geriau suvokti, kad investicijos į savo ir savo šeimos saugumą nėra prabanga, bet greičiau būtinybė“, - teigia saugos tarnybos direktorius, - „Juolab, kad, apklausos duomenimis, saugumo jausmas labai svarbus daugumos lietuvių gyvenimo kokybei“.
Apklausa parodė, kad nors šiuo metu saugos tarnybų paslaugomis nesinaudoja, tačiau ateityje tai daryti ketina maždaug dešimtadalis šalies gyventojų. Dažniausiai tokį ketinimą išreiškė smulkūs verslininkai (14 proc.), studentai (13,7 proc.) bei namų šeimininkės (13,6 proc.).
Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iš viso per šiuos metus šalyje jau užregistruota daugiau nei 14,5 tūkstančiai vagysčių iš privačios nuosavybės. 1826 šių vagysčių įvykdytos įsibrovus į gyvenamąją patalpą ir tik mažiau nei trečdalis jų yra ištirtos. Dėl įvairių nusikaltimų per šiuos metus fiziniai asmenys Lietuvoje jau patyrė beveik 38 milijonus litų nuostolių, net 65 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad:
• Saugumo ir užtikrintumo jausmas labai svarbus yra daugiau nei pusei šalies gyventojų (50,4 proc.), o greičiau svarbus nei nesvarbus – 40 proc. lietuvių.
• Saugumo jausmą visiškai nesvarbiu gyvenimo kokybei dažniausiai laiko aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai (9 proc.).
Apklausoje, kurią atliko visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, dalyvavo 1005 18–75 metų amžiaus šalies gyventojai. Jos tikslas buvo išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį į saugumą ir nusikalstamumą bei atskleisti didžiausius jų nuogąstavimus. Tyrimas vyko visoje šalies teritorijoje, atrankoje naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas. Šis metodas užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvieno šalies namų ūkio atstovas turi vienodas galimybes būti apklaustu ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus. Galima maksimali rezultatų paklaida 3,1 proc.
