Tačiau, deja, dažnai tie norai sąraše ir lieka tik norais. Naujienų portalas tv3.lt kalbėjosi su psichologu Juliumi Tilviku apie tai, ką daryti, kad pavyktų pasiekti naujametinius užsibrėžtus tikslus.
„Žmonėms norisi viską pradėti nuo naujo, švaraus lapo – viskas yra atidedama kitai dienai, kitam mėnesiui. Taip lyg nubraukiama viskas, kas buvo praeityje ir pradeda viską iš naujo.
Iš vis žmonės yra linkę mistifikuoti ar sureikšminti tam tikrus laikus. Prisirišdami prie tokių datų, tikime, neva, pradėjus nuo Naujų metų, padėsime tvirtesnį ir geresnį pamatą tikslo siekimui, bus lengviau, nei, tarkime, pradėjus dabar, šiandien“, – sako J. Tilvikas.
Kelkite tikslus
Tikriausiai pastebėjote, kad dažniausiai esame linkę visus planus nukelti į ateitį – sportuoti visada žadame nuo pirmadienio, sveikai maitintis nuo kito mėnesio ir panašiai. Psichologas sako, kad tai ir lemia žmonių noras viską pradėti nuo švaraus lapo. Tačiau nepavykus jų įgyvendinti ateina nusivylimas ir savigrauža, todėl kartais kyla klausimas ar iš vis verta žadėti sau keistis?
Pasak J. Tilviko, vienareikšmiškai pasakyti ar verta sudarinėti pažadų sau sąrašus, pasakyti sunku.
„Galbūt tas terminas „pažadas sau“ irgi nėra labai tinkamas. Geriau metams baigiantis apžvelgti mūsų pasiekimus ir nesėkmes. Tokia apžvalga padėtų suprasti, ką, galbūt, jūs darėte ne taip, bet dar svarbiau, rasite vietas, kur jūs tinkamai elgėtės ir pasiekėte ko norėjote. Tada kitiems metams galima užsibrėžti tikslus pasiruošti jų siekimo planą ir galiausiai – jų siekti.
Žmonės dažnai susikoncentruoja į negatyvų savęs matymą bei nesėkmes ir tai lieka vienintele svarbia detale. Svarbu yra įvertinti abi puses – ir tai, kas mums pavyko, ir ką norėtume pakeisti, pagerinti savo gyvenime. Tikrai nesakyčiau, kad Naujieji metai yra būtent ta diena, kai reikia kažką pradėti keisti. Ta diena yra šiandien“, – tvirtai sako jis.
Išsiaiškinkite tikrąjį tikslo motyvą
Jeigu ir šiais metais kėlėtės sau tikslus, J. Tilvikas pataria, kad pirmiausiai reikia pagalvoti ar tas pokytis jums patiems būtų reikšmingas.
„Dažnai tikslas mesti rūkyti, pradėti sportuoti ar sveikai maitintis, slypi už didesnių dalykų. Galbūt žmogui nėra svarbus sportas, bet jam svarbi jo išvaizda. Arba noras mesti rūkyti yra ne dėl geresnės sveikatos ir savijautos, bet norint kažkam, kam nepatinka jo rūkymas, įtikti. Kai toks pažadas sau neturi gilios prasmės, greičiausiai jis ir liks tik pažadu. Sau arba kitiems...“, – tikina psichologas.
J. Tilvikas juokauja, kad reikia atsargiai rinktis, ko trokštame, nes troškimai gali išsipildyti. Tai reiškia, kad jei suprasime, kokios jėgos stumia mus užsibrėžtų tikslų link, tuo lengviau bus jų pasiekti, jeigu jos iš tikrųjų yra mums svarbios.
„Jeigu tai nėra tiesiog pažadas, bet turime ir planą, pageidautiną kuo paprastesnį, o jo žingsniai maži ir lengvi – jausime mažiau pasipriešinimo. Dažniausiai žmonės užsibrėžia per didelius tikslus ir nežino, kaip iki jų nueiti. Tarkime, noriu nubėgti po metų maratoną.
Nuo ko galiu pradėti? Kiekvieną dieną galiu sparčiai eiti po 30 minučių, o vėliau tai paversti bėgimu. Iš pradžių galėsiu nubėgti tik 5 minutes iš 30, vėliau jau 7, 10 minučių, pusę valandos ir taip toliau. Taip matome, kad nedidelius tikslus galime pasiekti, galime stebėti savo progresą ir galiausiai, suprasti kaip, po truputį pasieksime galutinio tikslo“, – nurodo psichologas.
Nepasiduokite neigiamoms emocijoms
Dažnai prabėgus kelioms savaitėms ir pamačius, kad vis dėlto nepavyksta tesėti sau duotų pažadų, žmonės pradeda jaustis nusivylę, o dažnai tą jausmą lydi dar ir apmaudas, ir pyktis.
„Tokiu atveju svarbu, ką žmonės po nesėkmės galvoja apie save. Neretai žmonės, davę sau pasižadėjimus, nesėkmę mato, kaip savęs atspindį. Jie pradeda galvoti apie save, kaip apie nevykėlį, negebantį laikytis pažadų.
Pavyzdžiui, vienas iš dažnų tikslų yra pradėti sportuoti. Tarkim žmogus pradeda sportuoti, bet po to vieną treniruotę praleidžia arba nesportuoja kelias dienas iš eilės. Jis nusivilia ir pradeda galvoti, kad nėra reikalo stengtis, nes jam vis tiek nepavyks.
Dažnai pradedama elgtis net priešingai. Pavyzdžiui, siekiant savo kūno svorį sureguliuoti reguliariai sportuojant, ir sulaužius pažadą, pradedama elgtis priešingai – siekiant numalšinti nemalonius jausmus, pradedama daugiau valgyti“, – sako J. Tilvikas.
Įsidėmėkite, kad nesėkmės neišvengiamos
Pirmasis žingsnis prieš išsikeliant sau tikslus turėtų būti supratimas, kad nesėkmė yra natūrali bet kokio įpročio ugdymo ar mokymosi proceso dalis.
„Jei norime naujų įpročių, mums reikės pakeisti ar eliminuoti senuosius, o įpročius ne taip lengva pakeisti. Turėsime įdėti nemažai pastangų pašalinant senus įpročius ir įdiegiant naujus. Turime suprasti ir tai, kad tam tikrose vietose mums nepavyks.
Būtų labai keista, jeigu visus užsibrėžtus tikslus pavyktų pasiekti iš pirmo karto. Nustojus galvoti, kad nesėkmė yra kažkas bloga, tai jau bus mūsų nedidelio laimėjimo dalis. Kitas dalykas, – žmonės žiūri į savo tikslų siekimą žiūri kaip į kelionę iš taško A į tašką B, turinčią tik pradžią ir pabaigą.
Pažiūrėjus atidžiau, pamatysite, kad tai tarsi sukimasis ratu, kuriame, kuo geriau mums pavyksta, sėkmingesnis kitas ratas – aukštyn kylanti pozityvumo spiralė“, – sako psichologas.
J. Tilvikas pataria turėti ir atsarginį planą, ką darysite, jeigu nepavyks pasiekti tikslų iš pirmo karto. Taip pat reikia suprasti, kad nesėkmių išvengti niekaip nepavyks, tačiau joms atsitikus, reikia kuo greičiau grįžti prie savo plano vykdymo, nes taip bus lengviau tų tikslų pasiekti.
