REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šį rudenį į mokyklas neateis 20 tūkstančių vaikų. Mokyklų tuštėjimas, pasak specialistų, truks dar trejus metus, o paskui stabilizuosis. Įstrigus ant demografinių seklumų, nepagrįstai, vadovaujantis vien ekonominiais interesais, uždaromos nedidelės kaimų mokyklos. Be mokyklų, pašto skyrių ir bibliotekų kaimai ir jų kultūra merdi.

REKLAMA
REKLAMA

Nors rugsėjis jau čia pat, Švietimo ir mokslo ministerija turi tik preliminarią statistiką apie mokyklų tinklo pertvarką. Savivaldybės dar nepateikė galutinės informacijos, kiek mokyklų bus reformuota ar uždaryta, ministerija ją patikslinti planuoja šią savaitę.

REKLAMA

Į mokyklą vis toliau

Preliminari statistika pesimistiška. Mokyklos tolsta nuo vaikų. Šiemet vaikų klegesys jau bus nutilęs net 35 pradinio ugdymo skyriuose, jie likviduojami. Dar 8 pradinės mokyklėlės prijungtos prie kitų mokyklų. Pradinukai, iki šiol mokęsi netoli namų, žiemą kelsis su tamsa, kad spėtų į pamokas už kelių ar keliolikos kilometrų.

Ištuštės ir aukštesnės klasės. Ten, kur buvo pagrindinės mokyk-los, liks tik pradinės. Tokių šiemet net 11. Dar 14 pagrindinių mokyklų bus prijungtos prie kitų. Trys pagrindinės, po ankstesnės pertvarkos buvusios tik kitų mokyklų skyriais, šiemet visai nunyks, jos likviduojamos.

REKLAMA
REKLAMA

Vis toliau mūsų moksleiviams teks važiuoti įgyti vidurinio mokslo. Šiemet 13 vidurinių mokyklų susitraukia iki pagrindinių.

Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys teigia, jog savivaldybės, apsispręsdamos, kurias mokyklas uždaryti ar pertvarkyti, turėtų vadovautis protingumo kriterijais. Miškingose vietovėse, kur artimiausia mokykla tik už 30–40 kilometrų, švietimo įstaigų uždarinėti negalima. Tokia situacija yra Marcinkonyse ir dar keliose šalies vietose.

Viceministras V.Bacys tikina, kad mokyklų tinklo pertvarka neišvengiama dėl mažo gimstamumo. Kasmet į klases neateina po 20 tūkstančių vaikų. Dar 1–2 tūkstančius per mokslo metus nuplauna emigracijos banga. Tėvai išvažiuodami jau rečiau palieka vaikus seneliams ar giminėms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šį rugsėjį labiausiai ištuštės Vilniaus rajono mokyklos. Daugiau kaip po tūkstantį moksleivių į klases neateis Šiauliuose ir Panevėžyje. Tik Vilniuje dėl klasių komplektavimo įtampa mažesnė. „Nėra vaikų, nėra ir mokyklų“, – tikina viceministras.

Darbo biržos duris likus vos mėnesiui iki rugsėjo 1-osios dar varsto apie 100 pedagoginį išsilavinimą turinčių bedarbių. Mokytojauti nori, tačiau vietų neberanda jauni specialistai, dėl mokyklų tinklo pertvarkos darbą praradę mokytojai. Viceministras V.Bacys teigia, kad šiemet trūksta tik matematikos, gamtos mokytojų.

REKLAMA

Uždaroma nepagrįstai

Lietuvos kaimo išlikimo tarybos narys Jonas Ramonas įsitikinęs, kad kaimo mokyklos uždarinėjamos nepagrįstai. Žiūrima valdininkų ir pedagogų gerovės. „Kodėl į didesnes mokyklas vežiojami vaikai? Ar ne pigiau būtų, jei ugdyti vaikų atvažiuotų mokytojai?“ – svarsto Seimo narys.

„Jei bažnytkaimyje nelieka mokyklos, panaikinamas pašto skyrius, iškeliama biblioteka, nebeužsuka autobusas ir dar, neduok Dieve, jo teritorija paskelbiama saugoma valstybės, kaimas lieka be jokio kultūros židinio, surištomis rankomis. Jei taip bus ir toliau, tokių kaimų žmonės pavirs aborigenais“, – niūrią ateitį įžvelgia J.Ramonas.

REKLAMA

Kaimo išlikimo tarybos narys įsitikinęs, jog kaimo mokyklų uždarinėjimas žiūrint vien ekonominių ir finansinių interesų yra ydingas. Kaimo vaikui darosi sunku įstoti į aukštąsias mokyklas, nes užkampyje po pamokų nėra jokios veiklos, vaikai neugdomi.

Rolandas Paulauskas - Nepriklausomybės Akto signataras:

Kaimų nykimas ir emigracija yra ilgalaikės blogos valdžios politikos pasekmė. Kai nėra ilgalaikės strategijos, kaip tvarkyti ir valdyti valstybę, susikaupia tiek problemų: nesutvarkytas ūkis, didžiulė emigracija, nesurenkamas biudžetas. Neišsprendus esminių valstybės problemų, neįmanoma išspręsti iš to kilusių mažesnių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mes esame po pasaulį išsivaikštanti tauta. Didesnės nelaimės už emigraciją nematau. Kam visos pastangos, jei mūsų nebebus? Kam reikėjo viską išparduoti, kad užsieniečiai pasiimtų pelną, o mūsų žmonės nuskurstų? Juk pelną buvo galima nukreipti mokykloms ir kitoms reikmėms.

Gal nereikia visiems leisti dalyvauti rinkimuose, tegu neišmanėliai pirma išlaiko egzaminą, kad apsisaugotume nuo bejėgių Seimų ir prezidentų.

Marcelijus Martinaitis – poetas:

Uždarius kaimo mokyklą, vaikas išvaromas iš namų ir iš savojo kaimo. Nutrūksta jo šeimos ryšiai su mokykla. Kai vaikai mokosi kitur, kaimo žmonės jų nebemato, taip gerai nebepažįsta, trūkinėja dvasiniai saitai. Jei nelieka bibliotekos, žmonės nebeskaito knygų, prasideda kaimo kultūros nykimas.

REKLAMA

Man atrodo, kad šis procesas prasidėjo, kai Švietimo ir mokslo ministerijai pradėjo vadovauti žmonės, neturintys jokio supratimo apie dvasinių ryšių svarbą. Prasidėjo jaunimo išvarymas iš kaimų. Biurokratai elgiasi, kaip jiems patogiau - uždaro mažesnę mokyklą ir nebėra problemos.

Aš mokiausi Raseinių rajono Kalnujų mokykloje. Smagu, kad manoji mokyklėlė dar gyva. Tačiau vaikų mažėja, o jeigu ją uždarytų, man būtų skaudu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų