REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Diskusijos dėl supaprastintos sienos kirtimo tvarkos Lietuvos ir Kaliningrado srities pasienio gyventojams netyla jau seniai. Prasidėjusios dar 2009 metais, jos užstrigo tuo metu valdžioje buvusių konservatorių derybiniuose planuose. Maskvos netenkino Lietuvos valdžios atstovų pozicija Karaliaučiaus srities gyventojams leisti įvažiuoti į Lietuvos teritoriją ne daugiau kaip 50 kilometrų.

REKLAMA
REKLAMA

Anot rusų, reikia taikyti „veidrodinį principą“: jei lietuviai nori paprasčiau keliauti po visą Karaliaučiaus sritį, toks pat leidimas, galimybė lankytis visoje Lietuvos teritorijoje turi būti duotas ir jiems. Kadangi supaprastintos sienos kirtimo tvarkos įvedimas – politinis sprendimas, įdomu, kokia šiuo klausimu Tauragės valdžios bei verslo atstovų pozicija. Pakalbinti pastarieji teigė pritariantys derybų atgaivinimui. Jų nuomone, tai pagyvintų šalies ekonomiką, suaktyvintų bendradarbiavimą verslo bei kultūros srityse.

REKLAMA

Meras „judina šį reikalą“

Tauragės rajono meras Pranas Petrošius prisipažino, jog ši tema pastaruoju metu tampa vis aktualesnė: dėl bevizio režimo diskutuojama ne tik tarp Savivaldybės tarybos narių, verslininkų, bet ir aukščiausios valdžios kabinetuose.

– Kovo pradžioje lankiausi Vyriausybėje. Tarp socialdemokratų frakcijos narių iškėliau šį klausimą. Nutarėme netrukus vykti į Užsienio reikalų ministeriją (URM). Reikia išjudinti šį reikalą. Iš Klaipėdos buvo atvykęs ir naujasis Rusijos generalinis konsulas Vladimir Malygin. Visi suvokia, jog ekonominiu požiūriu tai būtų didžiulis žingsnis pirmyn, – dabartinę situaciją apibūdino meras.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, Karaliaučiaus srities gyventojus Lietuvoje domina gausesnis prekių pasirinkimas, kokybiškesnės paslaugos, geresnis aptarnavimas, įvairiapusiškesnis poilsis.

– Tauragėje kas antra šeima yra susijusi su automobilių verslu. Rusai jau ir dabar čia veža remontuoti savo mašinas. Paslaugos kokybiškesnės ir pigesnės. Be to, juos domina ir tokios laisvosios ekonomikos zonos kaip Kaunas. Todėl ir siekia išplėsti susitarimo ribas, – teigė P.Petrošius.

Paklaustas, kokių visgi gali kilti grėsmių, meras prabilo apie „mafijines“ grupuotes.

– Manoma, jog išaugtų nusikalstamumas. Kalbu ne tik apie kontrabandą. Europarlamentarus girdėjau besidalinančius baimėmis dėl to, jog įvedus bevizį režimą suaktyvės rusų kariškių tranzitas per Lietuvą. Tai esą atsilieptų mūsų krašto saugumui. Bet visa tai tik spėlionės, – apie negatyvias susitarimo puses kalbėjo Tauragės rajono valdžios galva.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pats meras baisumų neįžvelgė. Jo manymu, baimės tik akys didelės.

„Sugeba lenkai, sugebėsime ir mes“

Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) pirmininkas, Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys Sigitas Mičiulis patvirtino, jog tiek TAVA, tiek savivaldybės taryba, tiek Regioninės plėtros taryba pritaria galimybei supaprastinti sienos kirtimo tvarką.

– Reiktų išnaudoti turimus ryšius Seime, teikti siūlymus Vyriausybei. Juk susitarimas su Maskva paskatintų turizmą, kultūrinius mainus, pagyvintų prekybinius ryšius. Nepamirškime emigracijos mastų: Lietuvoje ima trūkti darbuotojų. Rusai galėtų užpildyti spragas, – teigia S.Mičiulis.

REKLAMA

Anot jo, tinkamesnio meto būti negali: artėja Lietuvos pirmininkavimas ES Taryboje, galima pabandyti paspausti ES Komisiją.

– Tilžėje gyvena apie 10 000 lietuviškas šaknis turinčių gyventojų. Daugelis jų – tremtinių vaikai. Jie nori lankyti savo protėvių žemę, Lietuvoje organizuoti stovyklas. Supaprastinta sienos kirtimo tvarka palengvintų kultūrinį bendradarbiavimą. Lengviau būtų galima rengti ir tarptautinius sporto turnyrus, – teigė TAVA pirmininkas.

Jis sunkiai įžvelgė neigiamą susitarimo pusę.

– Karys prieš karį eidavo tik viduramžiais. Šiandien eiliniai piliečiai nepavojingi. Pasaulyje tikrai daugiau problemų nei numanomas pavojus mūsų kraštui įvedus bevizį režimą. Jei lenkai sugebėjo – sugebėsime ir mes. Dviračio nebereikia išradinėti, – pavojus neigė S.Mičiulis.

REKLAMA

Kalti konservatoriai

Seimo narys Darius Petrošius dėl nenusisekusių derybų su Maskva kaltina vien tik valdžioje tuo metu buvusius konservatorius.

– Jie užprogramuoti bijoti rusų. Tiesiog yra angažuoti visais klausimais, susijusiais su kaimynine šalimi. Dėl to viskas ir buvo numarinta. Artimiausiu metu derybos atsinaujins. Jei rusai sutiks su tuo, kad į Lietuvą lengviau galės įvažiuoti tik 50 km, didžiausias miestas pasienio zonoje bus būtent Tauragė. Tai atneš didžiulės naudos. Nereikia baimintis suaktyvėsiančios kontrabandos. Ji egzistuoja ir dabar, – teigė D.Petrošius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pastarasis irgi prakalbo apie tai, jog nebereikia išradinėti dviračio – užtenka išanalizuoti lenkų pavyzdį, ir viskas eisis sklandžiai. Daug vilčių tauragiškis Seimo narys deda į būsimą Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai.

Rūpi ne tik Tauragės kraštui

Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys, buvęs TAVA pirmininkas Darius Stankus irgi pasisako už supaprastintą sienos kirtimo tvarką.

– TAVA kreipėsi į URM dėl pasienio teritorijos išplėtimo. Kiek žinau, kreipėsi ir Palangos viešbučių ir restoranų asociacija, ir Klaipėdos prekybos bei pramonės rūmai. Susitarimas rūpi ne tik mūsų kraštui. Visi tikisi ekonomikos pagyvėjimo. Manoma, kad atsigautų ir Palangos oro uostas. Bet kuris tarpinis susitarimas būtų geriau nei yra dabar, – teigė D.Stankus.

REKLAMA

Pastarasis užsiminė apie rusus dominančias automobilių remonto dirbtuves. Anot jo, ne vienas Kaliningrade gyvenantis pažįstamas vyksta į Lietuvą remontuoti savo mašinos: darbų bei detalių kokybė geresnė, o paslaugos pigesnės.

– Atvyksta kaliningradietis į Lietuvą, palieka prabangų automobilį autoservise, o pats visą savaitgalį su šeima pramogauja. Finansiškai jam visa tai atsieina tiek pat, kiek mašinos taisymas Kaliningrade. Ten, anot jo, dar reikia baimintis, jog sveikos detalės sugedusia nepakeistų, – konkretų pavyzdį pateikė D.Stankus.

REKLAMA

Supaprastinus sienos kirtimo tvarką, lengviau būtų ir tiems, kurie jau vysto verslą Kaliningrade.

Verslininkas susitarimo nesitiki

Tarpininkavimu įgyjant Rusijos vizas besiverčiantis tauragiškis Arūnas Sabaliauskas mano, jog susitarimas dėl supaprastintos sienos kirtimo tvarkos niekuomet nebus pasiektas.

– Tai tik bergždžios politikų kalbos. ES tikrai nesutiks įsileisti įvairaus plauko trečiųjų šalių atstovų. Be to, nereikia pamiršti, kad konsulinį mokestį moka ir rusai. Lietuva prarastų nemažai pajamų, – griežtą poziciją išdėstė verslininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pastarasis tikriausiai užmiršo praėjusiais metais, liepos 27 dieną, tarp Lenkijos ir Rusijos pasirašytą analogišką susitarimą. Precedentas yra – pastebima daugiau pliusų nei minusų. Trečiųjų šalių piliečiai į Lenkiją neplūsta, plūsta tik rusų paliekami pinigai už vietoje pagamintas prekes bei suteiktas paslaugas. Lenkijos patirtis parodo, jog ir lenkų vizitų skaičius į Kaliningrado sritį auga gana sparčiai, o finansinių nuostolių augimas gerokai mažesnis.

Žada didinti sienos pralaidumą

Lietuvos ir Rusijos derybas žlugdo ne tik nesutarimas dėl pasienio zonos ruožo pločio, bet ir tam tikri nuogąstavimai dėl galimai išaugsiančio nusikalstamumo bei ne iki galo pagrįsta ekonominė nauda. Specialistai teigia, esą neigiamas ekonominis poveikis Lietuvai labiausiai būtų susijęs su akcizais apmokestinamų prekių – alkoholio, cigarečių, degalų – gabenimu. Nesurinkto akcizo mokesčiai dėl padidėjusio srauto į Lietuvą gali svyruoti nuo 10 mln. iki 70 mln. Lt.

REKLAMA

Nereiktų pamiršti ir to, kad dėl galimai didesnio keleivių srauto iš ir į Kaliningrado sritį reikėtų padidinti pasienio perėjimo punktų pralaidumą. Šios srities problemas, atrodo, imta jau spręsti.

Maskvoje šių metų kovo 15 dieną pasirašytas protokolas, kuriuo 1995 metų Lietuvos ir Rusijos Vyriausybių susitarimas dėl Lietuvos ir Rusijos valstybinės sienos perėjimo punktų papildytas nauju pasienio punktu Rambynas (Lietuvoje) – Dubkai (Rusijoje). Punktas pradės veikti pastačius naują tiltą per Nemuną, už kelių kilometrų nuo Karalienės Luizos tilto, jungiančio Panemunę ir Tilžę. Tilto statybos darbus baigti planuojama iki 2014-ųjų pabaigos. Didžioji dalis statybų kainos guls ant Rusijos pečių, Lietuva prisidės ES skirtomis lėšomis.

Manoma, kad sėkmingai įgyvendintas susitarimas paskatintų derybas dėl naujos sutarties – bevizio režimo tarp ES ir visos Rusijos.

Karolina STAŽYTĖ  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų