Apie tai, ar tinkamai veikia apsauga nuo smurto – iškeldinimas 15 dienų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis ir Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė.
Pone Akelaiti, kaip veikia apsaugos nuo smurto šeimoje orderis?
M. Akelaitis: Per visą laiką turėjome kalnelių, kaip pareigūnai turėjo prisitaikyti, išmokti, įprasti naudoti naująją priemonę, bet kažkokių labai kritinių problemų neturėjome. Pačiomis pirmomis dienomis pareigūnams kilo daug klausimų. Nors prieš įsigaliojant mes pakankamai intensyviai mokėmės, apie 1,4 tūkst. pareigūnų iš visos Lietuvos praėjo išsamius 2 dienų mokymus, tuo pačiu tobulinome informacines sistemas, ruošėmės, kad galėtume orderį taikyti maksimaliai greitai, be ypatingų biurokratinių procedūrų.
Kas praneša apie asmenį, kuris nesilaikė orderio įpareigojimų?
M. Akelaitis: Turime du šaltinius. Vienas – pavojų patiriantys asmenys, kuriuos saugoja orderis, antras – policijos pareigūnai. Nuo pirmųjų orderio dienų yra numatyta procedūra, kaip policijos pareigūnai turi elgtis išdavę orderį, pavyzdžiui, per tam tikrą laiką turi apsilankyti toje vietoje, iš kur asmuo buvo iškeldintas ir įsitikinti, ar jo ten nėra.
Kuo naudinga ir kur nelabai veikia šis naujas apsaugos nuo smurto orderis?
J. Šeduikienė: Naudinga tai, kad pagalbą galime pasiūlyti daug daugiau žmonių. Gauname daugiau nukentėjusių asmenų kontaktų. Iki liepos 1 d. gaudavome asmenų kontaktus tais atvejais, kai būdavo pradedamas ikiteisminis tyrimas. Dabar policijos pareigūnai, nuvykę į įvykio vietą ir pamatę riziką, mums apie tai praneša ir mes galime susisiekę su nukentėjusiais pasiūlyti jiems pagalbą. Daugiau kaip 90 proc. nukentėjusių sutinka, išklauso informaciją. Žmogui, patyrusiam smurtą artimoje aplinkoje, pirmas žingsnis yra žinoti tai, kad jam yra pagalba ir kad jis gali ją gauti. Informacijos suteikimas yra pirmas žingsnis į pagalbą.
Bandome prioretizuoti asmenis, kuriems yra skirtas orderis, nes žinome, jog jis galioja 15 dienų. Susisiekiame sekančią dieną po pranešimo gavimo ir jam be informacijos pradedame teikti ir emocinę paramą, kalbėtis su juo, kokie galėtų būti tolimesni žingsniai, kokios jo teisės, kokios pareigos, bandome įgalinti, kad žmogus iš esmės pradėtų spręsti problemą. Problema neišsprendžiama per 15 dienų, bet tai yra kaip atokvėpis žmogui, kai jis gali apmąstyti, ką darys toliau.
Kokie yra variantai, nes tokie sprendimai kaip skyrybos reikalauja papildomų finansų?
J. Šeduikienė: Žmogui svarbu žinoti, kas bus po to, kai pradės imtis vienokio ar kitokio sprendimo būdo. Kiekvienas žmogus nori gyventi saugiai. Nėra taip, kad kiekvienas staiga norėtų skirtis. Skyrybos ne visada yra problemos sprendimas, nes ir buvę sutuoktiniai taip pat smurtauja prieš antrąją pusę. Svarbu žinoti, ką galiu daryti.
Visada pateikiu paprastą pavyzdį, pora ateina skirtis į teismą ir teisėjas skaito jų tarpusavio susitarimą: moteris išsikrausto iš gyvenamosios vietos, šalia išsinuomoja 1 kambario butą, kiekvieną rytą 9 val. ateina į buvusius namus, paruošia pusryčius, viską sutvarko, vaikus prižiūri ir, vyrui grįžus namo, ji pasišalina į naujai išnuomotą butą. Ir dar moka alimentus. Tai reali situacija. Moters atsakymas, kodėl ji sutinka su tokiomis sąlygomis, buvo paprastas: kitu atveju jis atims iš manęs vaikus. Žmogus, patiriantis sisteminį smurtą yra didelėje nežinioje, jam reikia suteikti žinių ir informacijos, kokios jo teisės.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
