apsaugos nuo smurto orderis

Vos per dvi savaites pareigūnai iš namų iškraustė apie tūkstantį tikrų ir numanomų smurtautojų, tarp jų – kelias dešimtis moterų. Tiesa, paaiškėjo, kad nemažai daliai galimų smurtautojų policijos orderis nė motais: veržiasi namo ir užsitarnauja pinigines baudas.  Smurto orderį taikantys pareigūnai pripažįsta, kad pasitaiko visko. Esą pareigūnams iškrausčius galimą smurtautoją, nukentėjęs žmogus dažnai persigalvoja ir pareiškia, kad smurto nebuvo.

Nuo šių metų liepos mėnesio Lietuvoje įsigalios nauja apsaugos nuo smurto šeimose priemonė – apsaugos nuo smurto orderis, kuris reiškia, kad pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo gali būti iškeldintas iš gyvenamosios vietos 15-ai dienų, policijos pareigūnų sprendimu. Apsaugos nuo smurto orderis galės būti skiriamas, net jeigu dėl smurto ikiteisminis tyrimas nėra pradedamas. Kaip pasakoja Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis, šiuo metu tik apie 20 proc.

Seimas antradienį įtvirtino apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, bet atmetė smurto lyties pagrindu sąvoką. Premjerė Ingrida Šimonytė apgailestavo, kad nebuvo įtraukta smurto lyties pagrindu sąvoka ir teigė, kad kai kurie jos kolegos Seime vadovavosi panašiais argumentais, kuriais savo įsiveržimą į Ukrainą grindė Vladimiras Putinas.

Moterų apsauga nuo smurto šeimose įgauna naują lygį. Lietuva ryžosi įteisinti apsaugos nuo smurto orderį, kuris reiškia, kad esant smurto proveržio rizikai policijos pareigūnas galės nurodyti pavojų keliančiam asmeniui 15-ai dienų išsikraustyti iš gyvenamosios vietos, net jei namai priklauso jam nuosavybės teise.

Tipiškas smurtautojas šeimoje yra vyras, kuris nusikaltimą prieš šeimos narius padaro apsvaigęs, dažniausiai nedirbantis, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir priklausantis 30-39 metų amžiaus grupei. Taip smurtautojo portretą nupiešė Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis, antradienį dalyvavęs spaudos konferencijoje, kurioje buvo agituojama už smurto lyties pagrindu įteisinimą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme.

Seimui kol kas nesiimant spręsti Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo ir sukant kiek kitu keliu – kuriant apsaugos nuo smurto orderį – viešojoje erdvėje klausiama, ar Lietuvai išvis dar reikia Stambulo konvencijos. Dalies Seimo narių manymu, naujasis orderis padės smurto artimoje aplinkoje aukoms ne ką mažiau nei Stambulo konvencija, tačiau žmogaus teisių ekspertai su tuo nesutinka.

Šiuo metu Seime svarstomas apsaugos nuo smurto orderis netenkina smurtautojų aukomis besirūpinančių organizacijų. Jų teigimu, nusprendus, kad orderis iš pradžių galios tik tris paras, labiau rūpinamasi smurtautojo, o ne aukos teisėmis. Seimas svarsto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimus. Jais norima nustatyti, kad smurtaujančiam asmeniui policijos pareigūnas per 12 val.

Greitu metu Lietuvoje bus įteisintas apsaugos nuo smurto orderis. Tai reiškia, kad įtariamas smurtautojas galės būti kuriam laikui iškeldinamas iš namų pagal policijos pareigūno nurodymą, net jeigu nebus pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto. Jei nesilaikys orderio, gresia iki 320 eurų bauda, o už pakartotinius pažeidimus – iki 780 eurų.

Šiemet Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui sukako 10 metų. Kaip nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), nuo 2011 m. smurtą patyrusių asmenų apsauga gerokai ištobulėjo, tačiau išryškėjo ir įstatymo spragos, kurias verta taisyti. Todėl registruotas jau naujas įstatymo projektas. SADM siūlomame naujame įstatymo projekte – siekis tobulinti pagalbos mechanizmą tiek smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems, tiek smurto pavojų jaučiantiems asmenims.