Artėjant liepos 1-ajai – svarbus įspėjimas gyventojams: įsigalioja apsaugos nuo smurto orderis, keisis taisyklės

Kaip pasakoja Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis, šiuo metu tik apie 20 proc. pranešimų apie galimą smurtą šeimose yra tiriami pagal baudžiamojo proceso taisykles, o apie 80 proc. patenka į „pilkąją zoną“, kai pradėti ikiteisminio tyrimo galimybių nėra. Pasak pašnekovo, apsaugos nuo smurto orderis turėtų padėti būtent tokiais pilkais atvejais, kai nubausti už smurtą neišeina, bet reikia sudaryti galimybes potencialiai aukai apgalvoti savo ateitį, sulaukti pagalbos. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vaizdelis kelyje šokiravo vairuotojus – to prie vairo pareigūnai išvysti nesitikėjo

Trečią kartą girtutėlio prie vairo sugauto vyriškio fiasko: „Gal susitarsim?“

Judriame kelyje – pavojinga situacija: skubėjo gelbėti ančiukų pulko

„Net iš tų bylų, kurias pradedame, labai didelis procentas nutraukiama nesant nusikaltimo sudėties. Baudžiamasis procesas biurokratiškai labai sudėtingas. Tai galbūt nebus panacėja, bet liepos mėnesį įsigalios naujas įstatymas dėl apsaugos orderio. Tas orderis yra nutaikytas būtent į tuos 80 proc., kur sakiau, pilkos zonos pranešimų. Tai reiškia, kad nebus vaikomasi ikiteisminio tyrimo ir nesistengiama sakyti, kad mes čia pradėsime ikiteisminį tyrimą ir problemos išsispręs. Seimas pasakė pabandykim, skirkim tą 15 dienų orderį, iškraustykim grėsmę keliantį žmogų lauk iš namų ir nukreipkim potencialią auką į pagalbos sistemą. Tai jeigu gaunasi, kad mažoje erdvėje žmonės neišsitenka dėl kažkieno neigiamos įtakos, tada tas neigiamą įtaką darantis asmuo patraukiamas į šoną, aukai duodame įkvėpti oro, nukreipiame į pagalbos centrą ir galbūt kažkokie bus sprendimai“, – portalui tv3.lt pasakojo M. Akelaitis. 

Remiantis nuo liepos įsigaliosiančiu įstatymu, apsaugos nuo smurto orderį galės skirti iškviesti policijos pareigūnai, jeigu matys, kad ikiteisminio tyrimo pradėti nėra pagrindo, bet kyla rizika, jog smurtas gali būti panaudotas. Riziką policijos pareigūnai vertins pagal vidaus reikalų ministro nustatytus kriterijus. Jeigu pareigūnai įžvelgs bent tris rizikos faktorius, tuomet iškart arba bent per 12 valandų turės priimti sprendimą dėl orderio skyrimo. 

Skyrus apsaugos nuo smurto orderį potencialus smurtautojas privalės 15 dienų laikotarpiui išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu gyvena kartu su potencialia auka (nesvarbu, kam priklauso būstas), šiuo laikotarpiu negalės lankytis aukos gyvenamojoje vietoje, negalės artintis nei prie pavojų jaučiančios aukos, nei prie kartu su ja gyvenančių asmenų bei vaikų, taip pat negalės su jais bendrauti ar ieškoti ryšių.

Apie skirtą orderį policija nedelsiant informuos pavojų jaučiantį asmenį, potencialų smurtautoją (šiam nurodys, kur gali lankyti smurtinį elgesį keičiančias programas), Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, jeigu šeimoje yra vaikų, taip pat specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kurios specialistai turės susisiekti su galima auka bei suteikti pagalbą. 

Už apsaugos orderio taisyklių nesilaikymą bus taikoma administracinė atsakomybė: tai yra, pirmą kartą gali būti skiriama 80-320 eurų bauda, už pakartotinį nesilaikymą 300-780 eurų bauda. 

„Tai nėra ypatingai atgrasantis veiksnys, bet mes kaip dabar sakome: tegul įsigalioja, pradėkime taikyti, pamatykim, koks įvyks pokytis, kaip jis vyks. Nes gali būti labai įvairiai. Iš praktikos pačioje pradžioje, kai įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, 2012 metai buvo pirmieji, tada ten buvo irgi iškeldinimo institutas ir ikiteisminiai tyrimai kai prasidėjo, tai kelis atvejus turėjome, kai buvo kartotiniai kvietimai: tai ten konfliktas, tai dar kažkas. Bet vieną kartą prasidėjo ikiteisminis tyrimas, įvyko susitaikymas, bet daugiau ten nebuvo skambučių. Tai ir čia tikėtinos dvi dinamikos. Viena dinamika galima, kad po orderio įsigaliojimo skambučių gali išaugti ir daugiau aukų tikėsis tos apsaugos, bet yra kitas variantas, kad kai kure galbūt vieną kartą bus iškeldinti, pajus kad čia nepatogumas, nieko gero ir nebeskambins. Paprastai skambina aukos ar kaimynai. Gali būti, kad tas iškeldinimas kai kuriais atvejais suveiks, kad čia reikėtų kažkaip keistis. Tokia tikimybė irgi yra. Tam tikri atvejai greičiausiai nueis į latentiką, tai yra ten, kur tu apie tai nesužinosi, nes apie tai niekas nepraneš“, – apie įvairius variantus pasakojo Viešosios policijos valdybos viršininkas. 

Apsaugos orderis nustos galioti arba praėjus 15 dienų terminui, arba pradėjus ikiteisminį tyrimą ir skyrus įtariamam smurtautojui bent vieną kardomąją priemonę. Bet teismas galėtų panaikinti orderį anksčiau, jeigu dėl to kreiptųsi potencialus smurtautojas ir teismas manytų, jog jis paskirtas nepagrįstai. Skųstis galės ir aukos, jeigu policijos pareigūnai nuspręstų neskirti apsaugos nuo smurto orderio, nors žmogus patiria grėsmę šeimoje. 

Policijos pareigūnai sprendimą skirti ar neskirti apsaugos nuo smurto orderį priims remdamiesi vidaus reikalų ministro nustatytais pavojaus rizikos kriterijais. Remiantis jais, smurto pavojus egzistuoja, jeigu situacija atitinka 3 ar daugiau nurodytų kriterijų:

• Potencialus smurtautojas pareigūnų akivaizdoje elgiasi konfliktiškai ar agresyviai.
• Namuose, kur įvyko įvykis, arba su vienu iš konflikte dalyvaujančių asmenų gyvena vaikas.
• Konfliktas įvyko vaiko akivaizdoje.
• Smurtą gali patirti besilaukianti moteris ar negalią turintis asmuo.
• Anksčiau bent vieną kartą per 24 mėnesius dėl konkretaus asmens buvo gauta pranešimų apie smurtinį elgesį.
• Potencialus smurtautojas jau yra įtariamas, kaltinamas ar nuteistas dėl smurto šeimoje ar kitos smurtinės veikos.
• Potencialus smurtautojas prieš 6 mėnesius ar mažiau yra paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos ar areštinės.
• Potencialus smurtautojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vengia tikrintis neblaivumą ar apsvaigimą.
• Potenciali auka neturi prieigos prie ryšio priemonių (pavyzdžiui, įtariamas smurtautojas turi mobilųjį telefoną, o potenciali auka neturi).
• Įvykis įvyksta vienkiemyje arba potenciali auka gyvena vienkiemyje.
• Gyvenamojoje vietoje gyvena tik potenciali auka ir smurtautojas.
• Potencialiam smurtautojui išduotas leidimas laikyti ar nešiotis ginklą.
• Potenciali auka bijo, kad konkretus asmuo artimiausiu metu smurtaus prieš ją ar kitus drauge gyvenančius žmones.
• Potenciali auka ekonomiškai yra priklausoma nuo įtariamo smurtautojo.
• Potencialios aukos nuomone, pavojų jai keliantis asmuo yra priklausomas nuo alkoholio, narkotinių medžiagų.
• Pavojų keliantis asmuo grasina nusižudyti ar anksčiau ketino nusižudyti.
• Potenciali auka prašo izoliuoti ar atskirti nuo jos pavojų keliantį asmenį.

„Tas naujas įstatymas, kai įsigalios, tai iš esmės šiek tiek taupys valstybės resursus, nes tada tu nemojuoji pačiu sunkiausiu kalaviju, kuris yra valstybėje, bet yra tam tikra prevencinė priemonė, kuri sudaro sąlygas jį įpareigoti išsikelti, duoti aukai šiokios tokios erdvės, kur ji galėtų susivokti ir gauti pagalbą. Turbūt, tai yra vienas iš tų tokių kelių, kuriais verta eiti. Dar vienas dalykas, kas susiję su įstatymu, kalbama ir apie pavojų keliančių asmenų arba smurtautojų elgesio keitimą. Yra čia Lietuvoje moterų teisių organizacijų pusėje atstovių, kurios labai kategoriškai neigia, esą negalime investuoti į smurtautoją pinigų, geriau kreipkime viską į aukas, bet man tai elementaru: jeigu tu pakeisi vieno smurtautojo elgesį, jis prieš savo partnerę nesmurtaus, jeigu pasikeis partnerė, prieš kitą nesmurtaus. Esam susidūrę praktikoje, kai asmuo su viena gyveno, su viena smurtavo, tada partnerė pasikeitė, jis prieš kitą smurtavo. Tai jeigu tu pakeisi jį, tai pasikeis ir santykiai su kitais“, – reziumavo M. Akelaitis.