Nusprendusius susirasti darbą užsienyje per įdarbinimo agentūras ne visada lydi sėkmė. Ne taip retai šios agentūros ne tik nesuranda darbo, bet ir nulupa devynis kailius nuo ieškančiųjų sotesnio kąsnio.
Su tokia įdarbinimo agentūra pabendrauti teko Sigitai ieškant darbo Vokietijoje. Ilgą laiką nelegaliai slaugytoja dirbusiai moteriai atsivėrus Vokietijos darbo rinkai atsirado galimybė įsidarbinti užsitikrinus visas socialines garantijas. Atostogauti į Lietuvą grįžusi Sigita kreipėsi į įdarbinimo agentūrą „Jobcenter.lt“, arba dar kitaip – „Darbman“.
Sudarydama sutartį su „Jobcenter.lt“ moteris iš pradžių sumokėjo 400 litų. „Man sakė, kad šių pinigų reikės tuo atveju, jeigu aš ką nors sudaužysiu, sugadinsiu ar dar kas nors atsitiks. Kitaip tariant, tokia tvarka. Aš supratau tai kaip įdarbinimą ir nesigilinau į sumą“, – aiškino moteris. Anot jos, ir legaliai, ir nelegaliai darbinantis atsiranda šešėlinių pinigų, kuriuos reikia sumokėti.
Darbo neieškojo
Kai Sigita pasirašė sutartį ir sumokėjo 400 litų, iš agentūros daugiau žinių nebesulaukė. Į skambučius ir elektroninio pašto laiškus niekas neatsiliepė. Moteris priminė, kad įdarbinimo agentūra pažadėjo per dvi savaites rasti jai ieškomą darbą, o prabėgus dar vienai tuščio laukimo savaitei ji „Jobcenter.lt“ parašė, kad pasiūlymų lauks būdama Vokietijoje.
Pasibaigus dviejų savaičių terminui Sigitą pasiekė elektroninis laiškas, esą „Jobcenter.lt“ partneriai yra informuoti, kad ji ieškosi darbo, tačiau šiuo metu pasiūlymų, tinkamų moteriai, nėra. „Pamaniau, kad tai visiška nesąmonė, nes slaugos darbas yra vienas populiariausių, o jeigu dar moki vokiečių kalbą, tik eik ir dirbk, – piktinosi pašnekovė. – Supratau, kad jie man nieko neieško.“
Niekas negirdėjo
Po kurio laiko iš „Jobcenter.lt“ moteris gavo pasiūlymą įsidarbinti viename Vokietijos fabrikų. Nors ieškojo visai kitokio darbo, Sigita pasidomėjo, kas jai siūloma. Paaiškėjo, kad siūlomas menkas užmokestis dar sumažėtų mokant už būstą, maistą ir kelionę iki darbo vietos. „Kai pasakiau, kad siųstame „Jobcenter.lt“ gyvenimo aprašyme nurodžiau ieškanti slaugytojos darbo, man buvo pasakyta, kad apie tokią įstaigą darbdaviai girdi pirmą kartą ir nėra turėję su ja ryšių. Matyt, „Jobcenter.lt“ surado darbo skelbimą ir permetė ten mano kontaktus, kad greičiau atsikratytų“, – spėliojo Sigita.
Kiek vėliau elektroniniu paštu moteris gavo dar vieną telefono numerį, kuriuo buvo liepta paskambinti ir susitarti dėl darbo. Tačiau paskambinusi tuo numeriu sužinojo, kad šie darbdaviai apie „Jobcenter.lt“ nėra girdėję.
Pareikalavo susimokėti
Darbą Vokietijoje Sigita rado savarankiškai. Gaudama vokišką algą ir kitų pranašumų, ji vis dar moka mokesčius Lietuvai ir turi lietuviškas socialines garantijas. Apie nevykusį bandymą darbintis per „Jobcenter.lt“ ji būtų gal ir pamiršusi, jei ne į namus atsiųstas prašymas sumokėti 1 300 litų už konsultavimą įdarbinant, dokumentų vertimą, darbo suradimą ir pan. dalykus iš Sigitos taip ir neįdarbinusios agentūros. „Visas tekstas juridiškai gražiai surašytas, nes už įdarbinimą Lietuvoje draudžiama imti pinigus. Tačiau iš esmės šie pinigai ir yra už įdarbinimą“, – sakė pašnekovė.
Moteris tvirtino, kad jei būtų buvusi Lietuvoje, tikrai būtų kreipusis į policiją dėl apgavystės ir pinigų viliojimo. „Tačiau spaudžia laikas, o čia prasidėtų „žaidimai“, – svarstė Sigita. Ji grįžo į Lietuvą ir nusprendė nueiti į „Jobcenter.lt“ biurą. Telefonu jai niekas neatsiliepė ir moteriai teko svetimu vardu užsiregistruoti kaip ieškančiai darbo. „Nusprendžiau, kad jeigu jau nerado man darbo, tegu grąžina pinigus, kuriuos sumokėjau iš pradžių, – tuos 400 litų“, – piktinosi ji.
Iš pradžių nė į kalbas apie pinigų grąžinimą nesileidę „Jobcenter.lt“ darbuotojai sutriko, kai Sigita pareiškė, kad istoriją paviešins. „Iš pradžių man pasiūlė kreiptis į medikus ir pasitikrinti psichinę sveikatą. Tačiau vėliau sutarėme, kad 400 litų per dvi savaites perves į sąskaitą“, – sakė Sigita.
Apgautųjų – šimtai
Bandant susirasti daugiau informacijos apie šią įdarbinimo agentūrą paaiškėjo, kad Sigita toli gražu ne vienintelė, nuvilta ir apgauta „Jobcenter.lt“ atstovų. Pasakojimų, kaip pasiėmusi pinigus už esą dokumentų vertimus į užsienio kalbą ir tariamą tarpininkavimą įdarbinant agentūra nepajudino nė piršto, – gausu.
„Sumokėjau pinigus, pasirašiau atsiųstą sutartį ir po to, kai skambinau iš to telefono numerio, kurį jie žino, niekas neatsiliepė, – guodėsi tokio paties likimo, kaip ir Sigita, ištiktas Antanas, ieškojęs darbo Norvegijoje. – Signalas geras, o niekas neatsiliepia. Kai paskambinau iš kito telefono numerio, iš karto atsiliepė. Pasakiau savo sutarties numerį, tai pradėjo man aiškinti, kad dar nepriėjo iki mano sutarties, daug laukiančių. Mausto žmones, kol jiems atsibosta ir šie numoja ranka.“
„Užsiregistravęs esu pusę metų, o iš jų jokios žinios. Turiu ir norvegiškų rekomendacijų, ir norvegišką socialinio draudimo pažymėjimą, ir diplomą anglų kalba“, – pasakojo Rokas, taip pat norintis vykti dirbti į Skandinaviją. Jo ir Antano skundai – vieni iš daugybės likusių apgautų įdarbinimo agentūros.
Savo kaltės nemato
Bendrovės „Jobcenter.lt“ vadovas Ilja Malkinas tikino, kad šiuo metu į įdarbinimo agentūrą per dieną ateina mažiausiai dešimt žmonių, norinčių susirasti darbą užsienyje. „Niekas jau nesirenka pagal specialybę ar sritį – svarbiausia yra atlyginimas“, – komentavo jis.
Pasak I. Malkino, kiekvienam užsiregistravusiam agentūroje laukti darbo pasiūlymo tenka skirtingai – kartais porą savaičių, o kartais ir ilgiau. „Jeigu žmogus sėdi ir laukia pasiūlymo du mėnesius, pusmetį, tai jau ne laukimas. Tokiu atveju reikia ką nors daryti – rinktis kitą sritį, pakoreguoti gyvenimo aprašymą, ateiti pas mus pasikalbėti, o ne vien sėdėti ir laukti, kol paskambinsime“, – tvirtino „Jobcenter.lt“ vadovas.
I. Malkinas aiškino, kad kiekvienas žmogus savimi turi pasirūpinti pats, todėl kaip jam pasiseks įsidarbinti, labai priklauso nuo paties ieškančiojo darbo. „Dabar žmogus ateina vieną kartą pas mus, pasirašo sutartį, susimoka už dokumentų vertimą ir po 4 mėnesių atėjęs drasko akis. Būna ir tokių, kurie grasina teismais. Stengiamės su visais susitarti draugiškai, neprieiti iki teismų“, – tikino pašnekovas.
Anot jo, neretai į užsienį iškeliavę ir nesėkmingai įsidarbinę lietuvaičiai dažniausiai dėl tokios padėties būna kalti patys. „Tiesiog baisu: kas dešimtas iki šalies, į kurią keliauja, nenuvažiuoja, geria, vagia ir panašiai. Labai nemalonu tokiais atvejais girdėti kaltinimus, nes stengiesi žmogui padėti, o tau atsako bloguoju“, – sakė „Jobcenter.lt“ vadovas.
I. Malkinas pasakojo, kad daugelis besiskundžiančiųjų nė karto nėra atėję iki „Jobcenter.lt“ ir bandę ieškoti darbo, nevengia agentūros juodinti ir konkurentai. Klausydamas priekaištų jis savo darbuotojų kaltės nemato. „Žmonės iš karto yra neigiamai nusiteikę, ir tiek“, – tikino „Jobcenter.lt“ vadovas.
Neskaito sutarčių
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, anksčiau išduodavusios licencijas įmonėms verstis įdarbinimo veikla, atstovės ryšiams su visuomene Valdos Vaitiekūnaitės, kiekvienas, norintis įsidarbinti užsienyje, pirmiausia turėtų atidžiai skaityti su agentūra pasirašomą sutartį. „Kai žmogus pasirašo sutartį, su kuria vėliau nesutinka, mano, kad teikiama per mažai ar ne tokios paslaugos, sunku ką nors padaryti. Juk pasirašoma laisva valia. Todėl prieš pasirašant tokią sutartį pirmiausia siūlytume pasikonsultuoti“, – komentavo ji.
Sutartyje turėtų būti aiškiai įvardyti agentūros įsipareigojimai, teikiamos paslaugos, darbo ieškančiojo įsipareigojimai ir agentūros atsakomybė, jei ji neįvykdys arba nevisiškai įvykdys įsipareigojimus. „Agentūra privalo ieškoti darbo pagal ieškančiojo profesinį pasirengimą ir pageidavimus. Žmogui turi būti pateiktas darbo pasiūlymas, darbo sutartis, taip pat jis turėtų būti išsamiai informuojamas apie darbo pobūdį, įdarbinimo bei mokėjimo sąlygas, terminus, mokesčių bei socialinio draudimo įmokų mokėjimą“, – vardijo V. Vaitiekūnaitė.
Ginti teises turi patys
Įdarbinimo agentūras kontroliuojančių įstaigų nemažai – veiklą tikrina Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Policijos departamentas ir „Sodra“, – tačiau ginti savo teises tuo atveju, jei agentūra nevykdo įsipareigojimų ir apgaudinėja, turi nuspręsti pats klientas. Kontroliuoti įdarbinimo agentūrų veiklos negali ir Lietuvos darbo birža, o jai įdarbinimo agentūros privalo pranešti apie įdarbinimo paslaugų teikimą, bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
„Įdarbinimo paslaugų teikimas yra civiliniai teisiniai santykiai, tad labai svarbus yra paties darbo ieškančiojo vaidmuo. Nuo paties žmogaus priklauso, ar tuo atveju, jei agentūra nevykdo įsipareigojimų, jis norės spręsti ginčą teisminiu būdu“, – aiškino V. Vaitiekūnaitė. Ji negalėjo pasakyti, ar dažnai lietuviai kreipiasi į teisėsaugos institucijas gindami savo teises. „Tokių duomenų, deja, neturime“, – aiškino ryšių su visuomene atstovė.
Bausti piniginėmis baudomis įdarbinimo agentūras įmanoma tik tuomet, kai šios žmones užsienyje įdarbina neteisėtai tarpininkaudamos. Toks nusižengimas pirmą kartą užtraukia 1 000–3 000 litų baudą, o antrą kartą agentūra baudžiama 3 000–5 000 litų baudomis.
FAKTAI:
Nuo 2010 m. sausio įdarbinimo agentūros nebeprivalo turėti legalią veiklą liudijančių licencijų.
Apie vykdomą veiklą įdarbinimo agentūros privalo pranešti Lietuvos darbo biržai.
Lietuvoje draudžiama imti mokestį už įdarbinimą, agentūros gali prašyti susimokėti už dokumentų vertimą ir kitą veiklą.
Dėl „Jobcenter.lt“ ir „Darbman“ veiklos Lietuvos darbo birža skundų nebuvo gavusi.
Už neteisėtą tarpininkavimą įdarbinant agentūros gali užsitraukti baudą nuo 1 000 iki 5 000 litų.
