Tai, kad vis daugiau lietuvių studentų siekia bent keletą semestrų pasimokyti užsienyje, nieko nebestebina, bet faktas, kad tas „užsienis“ gali būti ir kita Žemės rutulio pusė tikriausiai ne vieną priverstų tokių planų atsisakyti. Ekonomiką Vilniaus universitete studijuojanti Jurgita Sasiukaitytė studijuoti į Pietų Korėją ryžosi išvykti tik išbandžiusi studijas Vokietijoje, bet vykti mokytis į šį tolimą šalį, pasak merginos, yra vienas rimčiausių jos gyvenimo iššūkių ir didžiausių nuotykių.
J. Stasiukaitytė mielai sutiko atsakyti į naujienų portalo „Balsas.lt“ klausimus apie studijas P. Korėjoje ir studentišką gyvenimą šioje, lietuviams labai egzotiškoje ir tolimoje šalyje.
Kaip nutiko, kad studijuoti išvykai būtent į P. Korėją?
Aš jau kuris laikas domėjausi įvairiomis Azijos šalimis, kultūromis ir pastaraisiais metais itin rimtai skaičiau informaciją apie studijas, mainų programas Singapūre ir Korėjoje. Tai yra labai stiprios, ekonomiškai išsivysčiusios šalys, galinčios pasigirti darbščiais ir atsakingais žmonėmis. Perskaityti straipsniai, išgirstos istorijos, pokalbiai su šeima, draugais, o ypatingai su vienu iš draugų, kuris pats praleido semestrą Korėjoje, padėjo man apsispręsti ir suprasti, kad Korėja – būtent ta šalis, į kurią aš noriu išvykti.
Kokiame mieste ir kokioje aukštojoje mokykloje studijuoji ir kiek truks tavo studijos šioje šalyje?
Gyvenu ir studijuoju Suvone – Gyeonggi-do provincijos sostinėje. Prieš atvykdama čia tikėjausi, kad tai bus nedidelis miestas, esantis Seulo metropolinėje erdvėje, tačiau apie jo dydį daug ką pasako faktas, kad šiame mieste gyvena daugiau nei 1 milijonas gyventojų.
Jame įsikūrusi „Samsung Electronics“ kompanija ir grupė gamybinių kompleksų. Miestas šiuolaikiškas, įdomus, „pilnas veiksmo“, taip pat gali pasigirti labai gražia ir 1997 metais į UNESCO paveldų sąrašą įtraukta tvirtove. Ji buvo pastatyta dar XVIII amžiuje ir skirtingai nei kiti statiniai, pastatyti tuo pačiu laikmečiu, pastatyta ne iš akmens, bet iš plytų. Gynybinė siena siekia daugiau nei 5,5, kilometro ir palei ją galima pamatyti daugybę įvairiausių karinių įrenginių, patrankų, yra keleri didžiuliai vartai.
Studijuoju Ajou universitete, kuris iš Pietų Korėjos universitetų išsiskiria tarptautinių programų įvairove ir naujoviškumu. Universitetas yra sudaręs sutartis su daugiau nei 200 skirtingų universitetų visuose penkiuose kontinentuose. Kadangi, teikiau prašymą tiek rudens semestrui, tiek tarptautinei vasaros studijų programai, tai mano studijos tęsiasi nuo liepos pradžios iki pat gruodžio pabaigos.
Kaip į tokią naujieną reagavo tėvai?
Mano tėvai – liberalių pažiūrų žmonės. Esu dėkinga jiems, kad jie nuo pat pirmų dienų stengėsi diegti mums su broliu moralines vertybes, ugdyti visapusiškas asmenybes ir nors nuolat stengėsi padėti atrasti savo kelią, skatindavo juo eiti, patardavo, bet galutinį sprendimą visuomet leisdavo priimti pačiai.
Išgirdę šią naujieną, jie nors ir jaudinosi, bet reagavo teigiamai, palaikė ir net iškilus neaiškumams dėl stipendijos, nuolat kartodavo man, kad nepraleisčiau progos pasinaudoti suteikta galimybe. Jiems, kaip ir man, teko atlaikyti nemenką spaudimą iš aplinkinių. Nors dauguma palaikė mane, stebėjosi ryžtu ir linkėjo sėkmės, bet buvo ir tokių, kurie nesuprato, kodėl aš važiuoju mokytis taip toli bei klausė mano tėvų, kaip jie nebijo manęs taip toli išleisti.
Kokių skirtumų esama tarp studijų Lietuvoje ir P. Korėjoje?
Žvelgiant mano akimis, pati mokymo sistema nelabai skiriasi nuo Lietuvos. Galutinis pažymys yra kaupiamasis balas, kurį sudaro egzaminai, testukai, pristatymai ir kartais – lankomumas. Vienintelis akivaizdus skirtumas – vidurio semestro egzaminas (mid-term exam), kuris yra privalomas visiems studentams ir laikomas spalio mėnesį. Rimtas tiek pačių studentų, tiek dėstytojų požiūris į studijas. Paskaitos įdomios, informatyvios, dėstytojai moka pritraukti ir išlaikyti studentų dėmesį. Visi įpratę daug mokytis, o vėliau daug dirbti, todėl nieko keisto, kad korėjiečiai yra laikomi viena darbščiausių tautų pasaulyje.
Kokiomis savybėmis pasižymi korėjiečiai studentai – teko skaityti, kad tai labai kruopštūs ir daug dalykų mintinai besimokantys žmonės – ar tai tiesa?
Korėjiečiai studentai rimtai žiūri į studijas ir yra įpratę labai daug mokytis. Pagal išsilavinimo tęstinumą ši maža šalis užima pirmą vietą pasaulyje. Nuolat matau juos visur su savimi besinešiojančius storiausias knygas arba ilgiausiai sėdinčius bibliotekoje, kurios skaitykla dirba visą parą. Vasaros mokyklos metu netgi pasitaikydavo atvejų, kada jie paskaitos metu užmigdavo, o paklausti, ką veikė praėjusią naktį, atsakydavo, kad visą naktį mokėsi.
Mokymosi mintinai kultūrą pastebėjau vos prasidėjus rudens semestrui. Visi dėstytojai yra linkę užduoti namų darbus, dažniausiai mokslinės literatūros ar straipsnių skaitymus, ir kai atėjus į paskaitą yra užduodamas koks nors klausimas, atrodo, kad atsakydamas į tą klausimą korėjietis studentas pats nesuvokia, ką sako, tiesiog „išpyškina“ viską, ką išmoko atmintinai. Taip pat nuolat juntama milžiniška konkurencija ir noras pasirodyti geresniu, protingesniu, gražesniu už kitus.
Paskaitų metu korėjiečiai studentai nėra aktyvūs. Jie dažniausiai sėdi tyliai, nes arba bijo pasakyti neteisingą atsakymą, arba abejoja dėl savo anglų kalbos žinių lygio, arba paprasčiausiai mano, jog klausimo uždavimas – dėstytojo darbo trukdymas. Nors visų mano pasirinktų mokomųjų dalykų metu dėstytojai stengiasi taikyti europietišką dėstymo metodiką ir kuo labiau įtraukti tiek tarptautinius, tiek korėjiečius studentus į diskusijas, pirmosios paskaitos metu mes buvome paprašyti išsimaišyti, t.y. tarptautiniams studentams nėra leidžiama sėdėti vienam šalia kito.
Taip pat skaitykite:
Pietų Korėja lietuvės akimis: stereotipai ir egzotika (I)
Pietų Korėja lietuvės akimis: gyvas maistas ir neegzistuojantis „atsiprašau“ (II dalis)
