Inga išbandė įvairias dietas, protarpinį badavimą, keto mitybą, intensyvias treniruotes ir masažus, tačiau norimo rezultato taip ir nesulaukė. Tik šiemet moteris išgirdo lipedemos diagnozę, kuri, kaip pati sako, privertė visiškai kitaip pažvelgti į savo kūną ir metus trukusias pastangas.
Pirmieji pokyčiai – dar paauglystėje
Inga pasakoja, kad atsigręžusi į savo gyvenimą dabar supranta, jog pirmieji požymiai galėjo pasirodyti dar paauglystėje. Tuo metu ji nė nenumanė, kad neįprastai besikeičiančios kojos gali būti susijusios su sveikatos problema.
„Paauglystėje man buvo labai išstambėjusios kojos. Jos buvo tikrai labai storos. Džinsus sutrindavau per šlaunis, nepraeidavo nė pora mėnesių, o mama jau pirkdavo kitus“, – prisimena ji.
Vėliau ryškesni pokyčiai pasireiškė nėštumo metu. Inga pasakoja, kad tuomet smarkiai tino kojos, kaupėsi skysčiai, atsirado skausmų, o kūno svoris išaugo 25 kilogramais. Vis dėlto, pasak jos, viršutinė kūno dalis išliko liekna.
Dar vieną ryškų pokytį moteris pastebėjo sulaukusi maždaug 35-erių. Tuomet svoris pradėjo augti, tačiau labiausiai keitėsi būtent kojos. Inga tuo metu jau buvo pradėjusi sąmoningai rūpintis savo sveikata, todėl tokie pokyčiai jai kėlė vis daugiau klausimų.
„Svoris pradėjo staigiai augti – tiesiog iš niekur, iš oro. Ir stambėjo būtent kojos, o viršutinė kūno dalis liko liekna“, – sako palangiškė.
Kojų pokyčių sustabdyti nepavyko
Inga tikina, kad fizinio aktyvumo jos gyvenime niekada netrūko. Priešingai – pastaruosius 14 metų ji reguliariai sportuoja, daug vaikšto, važinėja dviračiu, keliauja ir leidžiasi į fiziškai sudėtingus žygius. Su vyru ji gali dviračiu numinti iki Nidos, o kalnuose yra įkopusi ir į kelis ugnikalnius.
Nepaisant to, moteris pastebėjo, kad rezultatai skirtingose kūno vietose buvo visiškai kitokie. Sportuojant ryškėjo viršutinės kūno dalies raumenys, tačiau kojos beveik nesikeitė.
„Į salę eidavau po tris-keturis kartus per savaitę, miksuodavau svorius, kardio, treniruotes su treneriais. Praėjusią žiemą taip pat intensyviai sportavau.
Treneriai sakydavo: „Nežinau, neina tos tavo kojos.“ Jokio rezultato. Viršus visas – fitneso, nugara, ryškūs raumenys, o apačia gyvena atskirą gyvenimą“, – pasakoja Inga.
Moteris nusprendė ieškoti kitų būdų. Ji išbandė įvairias dietas, badavimą, protarpinį valgymą, o vienu metu devynis mėnesius laikėsi ir keto mitybos. Tačiau net ir tuomet problema, jos teigimu, neišnyko.
„Kojos šiek tiek lieknesnės buvo, bet tas riebalas vis tiek liūliuojantis ir skausmingas“, – prisimena ji.
Apie ligą užsiminė kitos moterys
Lūžis Ingos istorijoje įvyko šiemet, kai ji antrą kartą išvyko į kalnų stovyklą Slovakijoje. Ten moteris susitiko su pažįstamomis, kurios ją buvo mačiusios ir praėjusiais metais. Viena jų po kelių dienų pokalbio atkreipė dėmesį į Ingos kojų išvaizdą.
„Trečią dieną viena iš jų, Inga, labai atsargiai sako: „Bet tau kažkas negerai su kojomis. Pažiūrėk, kaip atrodo tavo viršus ir kaip atrodo apačia. Kažkas čia ne taip. Gal su hormonais kažkas yra. Gal prasideda perimenopauzė. Tu būtinai nueik pas specialistą“, – prisimena palangiškė.
Pasak jos, šie žodžiai privertė pažvelgti į problemą iš kitos perspektyvos. Grįžusi į Lietuvą Inga susirado kraujagyslių chirurgę, kuri specializuojasi lipedemos srityje. Iki vizito teko palaukti apie mėnesį, o per tą laiką moteris dar kartą bandė ieškoti būdų sumažinti kojų tinimą.
Atlikus tyrimus, pasak Ingos, buvo įvertinta venų ir limfos sistemos būklė. Rimtų sutrikimų, kurie galėtų paaiškinti kojų pokyčius, nebuvo rasta. Gydytoja atkreipė dėmesį į bendrą Ingos kūno sudėjimą, gyvenimo būdą ir jos jaučiamus simptomus. Tačiau tik šiemet ji sužinojo, kad daugelį metų jos kūno pokyčius lėmė liga – lipedema.
„Aš tiek metų nežinojau, kas man yra. Kankinau save nesąmoningomis, griežtomis dietomis, kurios man visiškai netiko. Alinau save ir psichologiškai“, – atvirauja ji.
Moteriai ypač sunku buvo ir emociškai. Gyvendama prie jūros ji nuolat matė kitų moterų kūnus ir, pasak jos, pradėjo lyginti save su aplinkinėmis.
„Matai dailias kojas, žiūri į savo kojas ir atrodo, kad šalia tavęs stovi 20 metų vyresnė moteris, o jos kojos atrodo puikiai, o tu atrodai lyg būtum už ją 20 metų vyresnė. Pradedi galvoti, ką kiti apie tave galvoja – kad esi apsileidusi, tingi, kažką ne taip valgai“, – pasakoja Inga.
Siunčia patarimą kitoms moterims
Sužinojusi daugiau apie lipedemą, palangiškė pradėjo keisti savo kasdienybę. Ji visiškai atsisakė alkoholio, daugiau dėmesio skyrė kardio treniruotėms, sumažino keliamus svorius, įtraukė blauzdų pratimus, pradėjo naudoti kompresines priemones ir daugiau judėti dienos metu.
„Jeigu dieną pasportuoju sporto salėje, vakare vis tiek dar kažkur prasivaikštau arba ramiai pasivažinėju dviračiu. Taip pat darau vandens procedūras. Dabar į vandenį einu du-tris kartus per savaitę“, – pasakoja ji.
Moteris taip pat iš naujo atrado masažus. Anksčiau jos patirtis su intensyviomis procedūromis buvo skausminga, todėl šįkart ji į priežiūrą žiūri gerokai atsargiau.
Apie savo patirtį Inga nusprendė kalbėti viešai. Pasak jos, reakcija buvo netikėta – moterys pradėjo dalytis savo istorijomis ir pasakoti apie ilgą kelią iki atsakymo, kas vyksta su jų kūnu.
„Kai pasidalinau savo istorija, per tris dienas prie manęs prisijungė apie tūkstantis moterų. Dabar jau yra apie 1,7 tūkst. moterų ir jos pradėjo rašyti savo asmenines istorijas.
Jos pasakoja, kaip jas siunčia iš vieno kabineto į kitą ir sako: „Mesk svorį, laikykis dietos.“ O jos atsako: „Aš praktiškai nieko nevalgau, man viskas skauda“, – sako ji.
Inga teigia, kad viena iš problemų yra informacijos apie ligą trūkumas, nes pati susidūrė su specialistais, kurie apie lipedemą nieko nebuvo girdėję.
„Svarbiausia, kad moterys išsiaiškintų, kas joms yra, ypač jeigu mato didelį skysčių kaupimąsi, jaučia kojų skausmą, greitai atsiranda mėlynių. Reikia bandyti atpažinti lipedemą savyje, kad nesikankintų ir kuo anksčiau galėtų ieškoti būdų ją suvaldyti“, – sako Inga.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
