REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvai atkūrus savo nepriklausomybę, svarbiausiu tikslu tapo jos įtvirtinimas. Dideliu pavojumi tam buvo šalyje dislokuoti sovietinės kariuomenės daliniai. Todėl valstybė ėmėsi aktyvių politinių priemonių, likviduojant šią grėsmę.

Lietuvai atkūrus savo nepriklausomybę, svarbiausiu tikslu tapo jos įtvirtinimas. Dideliu pavojumi tam buvo šalyje dislokuoti sovietinės kariuomenės daliniai. Todėl valstybė ėmėsi aktyvių politinių priemonių, likviduojant šią grėsmę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu krašte sovietinės kariuomenės buvo daugiau kaip 30 tūkst. karių, taip pat - nemažai karinės technikos, o tai - rimta karinė jėga. Jau 1990 m., kovo 12 d., Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba primėmė nutarimą, kad „1967 m. TSRS visuotinės karinės prievolės įstatymas Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu nebegalioja“. Baigėsi prievartinė tarnyba sovietinėje kariuomenėje.

REKLAMA

Tais pačiais metais prasidėjo mėginimai išvesti okupacinius dalinius iš Lietuvos. Šio tikslo siekiant, labai svarbi tapo Lietuvos ir Rusijos Federacijos 1991 m. liepos 29 d. sutartis „dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų“. Tais pačiais metais Rusija pripažino Lietuvos Respubliką. Tai įgalino pagaliau pradėti derybas dėl visiško karinių pajėgų išvedimo iš šalies.

Derybos prasidėjo 1992 m., sausio 31 d. Jos buvo labai sunkios, nes Lietuva siekė kuo greičiau išvesti kariuomenę, tuo tarpu Rusija, dėl įvairių priežasčių, siekė ilgesnio termino. Jas apsunkino ir tai, kad tuo metu pačioje Rusijoje vyko didžiuliai vidiniai persitvarkymo procesai. Virsmas iš Sovietų Sąjungos į Rusiją. Derybų metu šalyje įvyko referendumas, kuriame didžioji dalis piliečių pasisakė už visišką okupacinės kariuomenės išvedimą. Galiausiai pavyko susitarti, kad paskutiniai kariuomenės daliniai būtų išvesti 1993 m., rugpjūčio 31 d. Lietuvoje šios datos buvo laukiama su nekantrumu.

REKLAMA
REKLAMA

Dar iki jos šalyje daug kur buvo matomi dideli Rusijos kariuomenės konvojai, judantys link sienos. Šie vaizdai turėjo simbolinę reikšmę: šalies gyventojai pagaliau galėjo „fiziškai“ pajusti, kad baigiasi beveik 50 metų trukusi okupacija. Kariuomenės išvedimas nebuvo lengvas: šalyje dislokuotos kariuomenės vadovybei nebuvo lengva susitaikyti, kad ji turi palikti „namus“, būta nemažai įtampos, tačiau galiausiai tai pasibaigė.

Paskutinis Rusijos karinis ešalonas, kurį sudarė 7-osios oro desanto divizijos, 108 pulko kariai, Lietuvos - Baltarusijos sieną kirto 1993 m., rugpjūčio 31 d., prieš pat vidurnaktį. Dar iki to Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prasidėjo fejerverkai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Įdomu tai, kad šie kariai nebuvo paskutiniai likę Lietuvoje. Dar porą mėnesių šalyje buvo keli labai nedideli Rusijos kariuomenės daliniai, atsakingi už sprogmenų ir šaudmenų išgabenimą iš Linkaičių karinės bazės.

Daugiau sužinoti apie svarbiausius šimtmečio įvykius ir atiduoti savo balsą galite ČIA!

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų