Praėjusių metų pabaigoje įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, teismai vis dažniau smurtautojus siunčia dalyvauti jų elgesį keičiančiose programose.
Kursai – tik formalumas
Dėl televizijos laidos su žmona susipykęs, ją spardęs bei revolverio šūviais gąsdinęs 63 metų pensininkas P.Š. iš Panevėžio rajono sausio pabaigoje teismo irgi buvo įpareigotas persiauklėti specialiuose kursuose. Tačiau vyras, kaip ir daugelis smurtautojų, kuriems paskirtos tos baudžiamojo poveikio priemonės, tikriausiai tik šypsosi į ūsą.
Privalomi 6 užsiėmimai po 45 minutes Panevėžio regiono pataisos inspekcijoje, kur agresyvus vyriškis bus supažindintas su smurto sąvoka, sužinos apie neigiamą smurto poveikį, kokia atsakomybė gresia mušeikoms ir panašiai, vargu ar jį paveiks.
Panevėžio regiono pataisos inspekcijos Panevėžio miesto ir rajono inspekcijos viršininkė Virginija Mogylienė pritaria, kad tuos užsiėmimus per skambu vadinti elgesį keičiančia programa.
„Mūsų vedami užsiėmimai yra daugiau informacinio pobūdžio. Kad keistų elgesį, reikėtų su žmogumi dirbti ilgai, galbūt ištisus metus, o gal ir dar daugiau. Reikia, kad ir jis pats būtų motyvuotas“, – sakė ji.
Tačiau, anot pareigūnės, tokie užsiėmimai vis tiek geriau negu nieko. Panevėžio mieste ir rajone smurtautojams daugiau nėra jokių alternatyvių kursų.
Pradėjus veikti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, Panevėžio regiono pataisos inspekcija pernai perauklėjimo kursus pravedė 4 mušeikoms, o šiemet tiek jų sulaukė per 3 savaites. Beje, visi buvo vyrai. Akivaizdu, kad begalę kitų darbų turinčių pareigūnų šiemet laukia gerokai didesnis pedagoginio darbo su smurtautojais krūvis. Tačiau klausimas, ar iš to bus naudos.
Ilgesnė programa – nepopuliari
Pataisos inspekcija smurtautotojams taiko asmenų, padariusių nusikalstamas veikas panaudojant smurtą, socialinės reabilitacijos programą.
Jos tikslas skamba taip: padėti asmenims, esantiems pataisos inspekcijų įskaitoje, nuteistiems už nusikalstamas veikas, kurias jie padarė panaudodami smurtą, suvokti padarytų veiksmų pasekmes, ugdyti jų atsakomybę už savo veiksmus, suteikti žinių apie smurto pasekmes žmogaus asmenybei ir padėti ateityje susilaikyti nuo smurtavimo prieš kitą asmenį, taip pat ugdyti savianalizės pradmenis.
Programą sudaro 6 užsiėmimų kursas po 1 akademinę valandą per savaitę. Panevėžyje su smurtautojais dirbama individualiai. Kituose miestuose, kur jų daugiau, sudaromos grupės.
Užsiėmimų dalyviai supažindinami su smurto sąvoka, paaiškinama, kokia atsakomybė numatyta už smurtavimą, inspektoriai apsilanko smurtautojų namuose, pabendrauja su jų artimaisiais.
Psichologas, vedantis 2 iš 6 užsiėmimų, supažindina smurtautojus su galimybėmis valdyti emocijas.
Kursų pabaigoje dalyviams siūloma parašyti laišką asmeniui, prieš kurį jie smurtavo, arba savaitę analizuoti savo elgesį, užrašant situacijas, kurios jiems sukėlė pykčio reakcijas. Štai ir viskas – teismo baudžiamojo poveikio priemonė pritaikyta.
V.Mogylienė svarsto, kad kur kas naudingesnė smurtautojams būtų lygtinai iš pataisos namų paleistiems asmenims taikoma programa „Tik tu ir aš“.
Programa turi 3 modulius, kurie skirti koreguoti nusikalstamą elgesį, psichoaktyvių medžiagų vartojimą, smurto problemas. Ji apima 13 užsiėmimų po 1,5 valandos, suskirstytų į 4 sesijas – įvertinimo, vieno iš pasirinktų modulių taikymo, atkryčio prevencijos, pakartotinio įvertinimo. Vienam asmeniui vienu metu taikomas tik vienas kuris nors modulis, tačiau, esant poreikiui, gali būti sprendžiamos problemos, susijusios tiek su nusikalstamu elgesiu, tiek su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, tiek su smurtu.
Ši programa trunka apie 3 mėnesius. Pasak viršininkės, galima diskutuoti, kiek efektyvi ši programa, bet vienas teigiamas jos bruožas akivaizdus.
„Joje dalyvaujantys žmonės bent jau atsiveria, išsikalba su inspektoriais. Tarp mūsų ir kursų dalyvių per ilgą laiką užsimezga tam tikras ryšis, o tai labai svarbu galutiniam rezultatui“, – teigė V.Mogylienė.
Šią programą galima būtų taikyti ir nubaustiesiems už smurtą prieš savo artimuosius, tačiau vadinamieji buitiniai smurtautojai jos kratosi, nes ji per ilgai trunka. Kita vertus, minėtoji programa pareikalautų ir didesnių pačios inspekcijos laiko sąnaudų.
Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė Rita Dambrauskaitė teigia, kad teismas, skirdamas smurtautojams baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą lankyti elgesio keitimo kursus, tiesiog vadovaujasi įstatymais. Kursų trukmė, kokybė ir visa kita, kas su jais susiję, – jau kitų institucijų rūpestis.
Didesnės galimybės persiauklėti?
Kalėjimų departamento vyriausioji specialistė Audrė Mišeikienė sako, kad su smurtautojais yra nemažai dirbama, kad jie keistų savo elgesį. Pasak jos, Kalėjimų departamentas 2009 metais įsigijo Prievartos tarp sutuoktinių rizikos vertinimo ir Sutrumpintos smurto prieš sutuoktinę (partnerę) rizikos vertinimo metodikas.
Šie du instrumentai atveria galimybes rizikai nustatyti bei padeda atskleisti individualių intervencinių priemonių poreikį. Esą adekvatus iššifruoto poreikio patenkinimas – didžiausias sėkmingos reabilitacijos garantas. Kalėjimo departamento atstovės teigimu, buitiniams smurtautojams, esantiems Pataisos inspekcijos įskaitoje, taikomos abi minėtos programos, t. y. korekcinės programos „Tik tu ir aš“ modulis, skirtas smurtinio elgesio korekcijai, bei 6 užsiėmimų kursas.
Smurtautojams pataisos įstaigose taikoma individuali psichoterapija, nukreipta į kognityvinių procesų korekciją, nes individualus darbas su nuteistuoju yra lengviau pritaikoma psichologinio darbo forma laisvės atėmimo vietose.
Be kryptingos individualios psichoterapinės intervencijos, taikomos kompleksines korekcines bihevioristines priemonės, pavyzdžiui, nuteistųjų motyvavimas agresijos mažinimo, emocijų identifikavimo ir valdymo psichoterapinių grupių lankymui.
Kalėjimų departamento duomenimis, 2008–2011 m. pataisos įstaigose atlieka bausmes vidutiniškai 2300–2400 asmenų, nuteistų už smurtinius nusikaltimus Tai sudaro apie 30 procentų visų nuteistųjų.
Už smurtinius nusikaltimus prieš savo partneres atlieka bausmes vidutiniškai 180–200 nuteistųjų. Tai sudaro apie 8 procentus visų nuteistų smurtautojų, arba apie 2,5 procento visų nuteistųjų.
Prašo padėti skriaudėjams
„Smurtą patiriančios moterys, kai mes joms pasiūlome pagalbą, labai dažnai mūsų prašo padėti jų vyrams, nuo kurių jos kenčia. Pataisos inspekcijų vykdomų programų nepakanka. Ką galima nuveikti per tuos 6 užsiėmimai po 45 minutes?“ – „Sekundei“ sakė Kauno moterų krizių centro vadovė Aušra Vyšniauskienė.
Vilniuje ir Kaune smurtaujantiems vyrams, suvokiantiems savo problemą ir norintiems keistis, pagalbą siūlo vyrų krizių centrai.
Pavyzdžiui, Kauno apskrities vyrų krizių centras, dirbdamas su šeimoje smurtaujančiais vyrais, taiko smurtinio elgesio keitimo metodiką. Tai – Danijos nacionalinė programa, adaptuota lietuvių mentalitetui. Ši metodika padeda smurtaujantiems šeimoje vyrams keisti smurtinį elgesį, padeda valdyti pyktį ir agresiją. Dalyvavimas šioje programoje vyrams yra nemokamas ir vidutiniškai trunka metus. Programa susideda iš šių etapų: individualaus darbo su smurtautoju, darbo grupėse, individualus darbas su asmeniu diegiant jam naujus kasdienio bendravimo įgūdžius.
Vasario mėnesį centras renka naują vyrų, turinčių problemų dėl agresyvaus elgesio, grupę.
Beje, pradėjus įgyvendinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, Kauno vyrų krizių centras pagal bendradarbiavimo su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sutartį teikia pagalbą ir tiems vyrams, kurie tapo smurto aukomis.
Inga SMALSKIENĖ
