Gydytojas Benediktas sako, kad tarp vaikų stipriai populiarėjant paspirtukams, daugėja ir traumų, kurios patiriamos nukrentant nuo paspirtuko. Vaikai krenta žymiai dažniau nei suaugusieji, nes jie nemoka tinkamai įvertinti kelio dangos, nuokalnių ar savo galimybių. Dažnas kritimas baigiasi galvos traumomis.
„Kalbant apie paprastus paspirtukus, tai vaikai praradę pusiausvyrą ar susidūrę su kliūtimi krenta į priekį arba į šoną. Dažniausiai patiriamos galvos traumos, tačiau į priėmimo skyrių atvykę vaikai neretai skundžiasi riešų skausmais, nubrozdinimais. Būtina paminėti, kad dauguma vaikų patyrusių traumas neturėjo šalmo ir jokių apsaugų“, – sako gydytojas Benediktas.
Dažniausias – apatinės stipinkaulio dalies lūžis
Nukritus nuo paspirtuko dažniausiai patiriamas apatinės stipinkaulio dalies lūžis, o kartais ir abiejų dilbių lūžiai. Abiem atvejams vaikui tenka išmokti gyventi su gipsu.
Gydytojas pastebi, kad paskutiniu metu Vilniuje galima išvysti nemažai elektrinių paspirtukų, kurie pasiekia pakankamą greitį ir yra tikrai patogi susisiekimo priemonė mieste.
„Įsimintiniausia praėjusios vasaros istorija buvo, kai į priėmimo skyrių atvyko vaikas, kuriam tėvai leido elektroniu paspirtuku pasivažinėti Vilniaus senamiesčiu. Važiuojant ratas įstrigo tarp grindinio plytelių, vaikas krito ir į traumatologinį skyrių atvyko jau iš Žalgirio klinikų su dviem nuskeltais priekiniais dantimis ir susiūtomis lūpos žaizdomis.
Atlikus rentgenogramą paaiškėjo, kad lūžo abiejų rankų dilbių kaulai, todėl sugipsavome abi rankas. Taip šiam piliečiui visa likusi vasara buvo sugadinta“, – istoriją prisimena gydytojas.
Pagrindinės gydytojo rekomendacijos norintiems išvengti liūdnos vasaros baigties yra nuolat prižiūrėti jaunesnius nei 8 metų vaikus, kai jie važinėja paspirtukais, tinkamai išsirinkti vietą, kurioje bus važinėjama, nevažinėti paspirtuku sutemus ir aprūpinkite vaiką šalmu bei kelių ir alkūnių apsaugomis.
Traumas patiria ir su riedučiais ar riedlentėmis
Nereikia pamiršti ir riedučių bei riedlenčių. Gydytojas nurodo, kad nemažai traumų patiriama būtent tokiu aktyviu laisvalaikio praleidimo būdu ir kiek daugiau nei trečdalis „skeiterių“ ir riedutininkų patiria riešų traumas.
„Dauguma traumų įvyksta dėl kelio ar dangos nelygumų, dėl ko prarandama pusiausvyra, dėl nesugebėjimo laiku sustoti, dėl per didelio greičio ar tiesiog atliekant įvairius triukus. Nebestebina, kad dauguma pacientų priėmimo-skubios pagalbos skyriuje prisipažįsta, kad važiavo be šalmo ar apsaugų.
Iš esmės traumos patirtos nukritus nuo riedlentės ar riedžio gana panašios: lūžiai, sumušimai, raiščių patempimai, galvos smegenų sukrėtimai. Visgi vaikai važinėjantys riedlentėmis dažniau patiria čiurnų traumas, kai riešai dažniau kenčia pas važinėjančius riedžiais. Mirtys yra labai retos ir dažniausiai susijusios su susidūrimais su motorinėmis transporto priemonėmis“, – sako gydytojas Benediktas.
Jis nurodo, kad traumų padės išvengti tie patys patarimai, kaip ir važinėjant paspirtukas. Gydytojas priduria, kad vaikai iki 5 metų neturėtų važinėti riedlentėmis. Mažesni vaikai dažniau patiria traumas, nes jų masės centras yra kiek aukščiau nei vyresnių vaikų, taip pat prisideda skeleto ir raumenų išsivystymas bei patirties stoka įvertinant savo galimybes ir jėgas.
