TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ bendrovės „Sėkluva“ direktoriaus pavaduotoja, agronomė Rasa Davidavičienė pabrėžė, kad svarbiausius darbus reikia atlikti rudenį.
Didžiausia problema po drėgnos vasaros – ligos
Pasak specialistės, šiemet daržininkams daugiausia rūpesčių sukėlė ne tik pomidorų maras, bet ir rudoji dėmėtligė.
„Lietuvoje esant drėgnoms vasaroms, kaip ši vasara buvo tokia drėgna, tai didžiausia problema buvo ne tik maras, bet ir rudoji dėmėtligė. Tai labiausiai paplitusios dvi ligos, su kuriomis turi kovoti daržininkai“, – pasakojo R. Davidavičienė.
Anot jos, rudoji dėmėtligė dažniausiai pažeidžia pomidorų lapus, tačiau vaisių nepaliečia, o maras pažeidžia visą augalą – ir lapus, ir stiebus, ir vaisius.
Dėl užsiliekančių įvairių ligų sukėlėjų ir kenkėjų, rudenį pirmasis darbas, kurį būtina atlikti šiltnamyje, yra kruopštus visų augalų liekanų pašalinimas. Specialistė įspėja, kad ligų pažeisti pomidorų stiebai ir lapai neturėtų atsidurti komposto dėžėje.
„Didžiausia problema yra labai gerai sutvarkyti pačius augalus, ypač sergančius – jų į kompostą negalima dėti, bet juos reikia sukarpyti mažesniais gabaliukais, sudėti į juodus maišus, juos užrišti ir pastatyti kažkokioje nuošalioje vietoje“, – sakė ji.
Anot pašnekovės, negalima palikti net smulkių lapų ar stiebų likučių – viską reikia sugrėbti ir dėti į maišus, tvirtai užrišti bei pastatyti atokesnėje sodo vietoje. Jei tokios neturite, tvarkyti kaip žaliąsias atliekas.
Ji primena, kad būtent augalų liekanose peržiemoja įvairūs ligų sukėlėjai, tad jas palikus kitąmet nieko gero galime nelaukti.
„Susidaro sporos ligų sukėlėjų – ar tai grybų, ar bakterijų – kurios puikiai pakenčia šaltį ir kitais metais, susidarius palankioms sąlygoms, pradeda daugintis ir vėl pažeidžia mūsų augalus“, – aiškino specialistė.
Darbus šiltnamyje pradėkite nuo dirvos sudrėkinimo
Prieš pradedant kitus darbus agronomė rekomenduoja gerai palaistyti šiltnamio dirvą. Specialistė pataria tai padaryti likus dienai ar kelioms iki planuojamų darbų, o žemė turėtų būti sudrėkusi maždaug per kastuvo gylį.
Jei šiltnamyje buvo naudotas žolės ar kitoks mulčias ir ant jo matyti ligų požymių, jį taip pat būtina pašalinti.
„Matome, kad mūsų šiltnamyje buvo naudojamas žolės mulčias ir yra dar pasilikusių pomidorų lapų su rudosios dėmėtligės požymiais, vadinasi, to mulčio palikti nebegalime“, – pabrėžė ji.
Taigi, viską iš šiltnamio išgrėbkite ir pašalinkite, kad neliktų nei augalų liekanų, nei mulčio, jei jis yra užkrėstas nuo augalų, ir dėkite į maišus.
„Susidedame į maišus juodus taip pat, kaip ir pažeistus pomidorų augalus. Lygiai taip pat, kaip ir pomidorų augalus, irgi taip pat laikyti, po dviejų–trijų metų paprastai suyra.
Pavasarį galima įpilti ir kažkokių tai kompostavimui skirtų medžiagų, tada dar greičiau, ir laikyti saulėje – viskas vyks dar greičiau, bet jau į šiltnamį atgal negrąžinti.
Jais galima mulčiuoti gyvatvores, gėlynus galima užpilti, bet tik ne į šiltnamį“, – patarimais dalijosi agronomė.
Kodėl rudenį būtina berti kalkes šiltnamyje?
Vienas svarbiausių rudens darbų, anot specialistės, yra kalkių įterpimas į šiltnamio dirvožemį. Jas berkite dar prieš sukasimą. Įprastai į vieną kvadratinį metrą išberiama apie 200 gramų kalkių.
Jei kyla klausimų, kodėl šis žingsnis toks svarbus, specialistė sako, kad kalkės atlieka net kelias svarbias funkcijas.
„Kalkes įterpti į šiltnamį rudenį labai svarbu. Pirmiausia jos sureguliuoja dirvožemio pH, nes po vasaros, derliaus nuėmimo dirva paprastai tampa rūgštesnė“, – sakė specialistė.
Kita priežastis – dirvos papildymas kalciu, kurį derlius pasisavina iš dirvožemio. Kad augalams itin reikalingas kalcis, rodo ir patys pomidorai – kartais dėl jo trūkumo ima ruduoti vaisių galiukai.
„Tai rodo, kad tikrai kalcis iš dirvožemio iškeliauja kartu su derliumi. Kalkės – vienas iš būdų papildyti dirvą kalciu, kurį įsisavins augalai pavasarį“, – teigė ji.
Be to, kalkės padeda sumažinti kai kurių ligų sukėlėjų kiekį, nes pažeidžia kai kurių mikroorganizmų membranas, todėl dalis patogeninių mikroorganizmų žūva.
Specialistė pabrėžia, kad pabėrus kalkes dirvą būtina perkasti, kad jos patektų į reikiamą gylį. Be to, kartu su kalkėmis agronomė į dirvą pataria įterpti ir dar vienos medžiagos:
„Būtų labai gerai su kalkėmis įterpti organikos, kad pavasarį mikroorganizmai turėtų ką skaidyti ir išlaisvintų būtinas maistines medžiagas į dirvą, kurias galėtų įsisavinti augalai.“
Dirvoje rastų lervų taip pat nereikėtų iš karto naikinti. Specialistė atkreipė dėmesį, kad ne visos jos yra kenkėjai.
Jei radote auksavabalio lervų, jas galite palikti, nes jos yra skaidytojos, jei karkvabalio – naikinti be klausimų. Vienas iš skiriamųjų karkvabalio lervos ženklų yra ilgos kojos, kurių kitos lervos neturi. Vis dėlto, jei kyla abejonių, kieno lervas radote, geriau jas iš šiltnamio pašalinti.
Šiltnamio konstrukcijas plaukite paskiausiai
Nors daugelis pirmiausia puola plauti šiltnamio sieneles, specialistė rekomenduoja visada laikytis tos pačios tvarkos: pirmiausia paruošti dirvą, o tik tada tvarkyti konstrukcijas, nes darant atvirkščiai nešvarumai nuo dirvos vėl gali nusėsti ant konstrukcijų.
Tad jei šiltnamio dirvožemis jau sutvarkytas ir papildytas reikalingomis medžiagomis, metas nuplauti šiltnamio konstrukcijas ir sienas.
„Labai svarbu yra išplauti šiltnamio konstrukcijas ir sieneles. Matome, kad jos yra ir pažaliavusios kai kur, ir ne tik ten gali laikytis kažkokių tai lių sukėlėjų ar kenkėjų, jų būna prilenda visur tarp konstrukcijų“, – pabrėžė agronomė.
Ji rekomenduoja naudoti aukšto slėgio plovimo įrenginius ir žaliąjį muilą. Vis dėlto, jei tokio įrenginio neturite, galite plauti ir rankomis, nes žaliasis muilas nėra kenksmingas odai.
Vis dėlto, nuplovus šiltnamio sienas ir konstrukcijas, būtina jas dar kartą nuplauti švariu vandeniu, kad į šiltnamį pavasarį galėtų patekti daugiau saulės, paviršiai neapsineštų papildomai.
Tinkamai prižiūrimo šiltnamio dirvožemio galėsite nekeisti dar ilgai
R. Davidavičienės teigimu, jei šiltnamį metų metus tinkamai prižiūrėsime ir atsakingai atliksime visus darbus, dar ilgai dirvos keisti nereikės.
„Jeigu mes kasmet prižiūrėsime pagal visas rekomendacijas šiltnamio dirvą, tai ir tos dirvos nereikės keisti“, – sakė ji.
Anot specialistės, nuolatinis dirvos keitimas ne tik sunkus fiziškai, bet ir brangus, todėl efektyviau ir taupiau yra skirti laiko priežiūrai.
Ji pridūrė, kad norintys pavasarį paspartinti daigų prigijimą gali tik dalinai atnaujinti žemę konkrečiose sodinimo vietose, tačiau viso šiltnamio dirvos keisti dažniausiai neprireikia.
„Jeigu kas tikrai nori, kad daigelis greičiau prigytų ar dar kažką tai, gali išsikasti dalį, pavyzdžiui, kokį kibirą dirvos, įmesti naują šiltnamiui skirtą substratą ir jį sodinti toje vietoje, tą vietą užpildyti nauju“, – patarimu dalijosi agronomė.
Visą laidą žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Laida „Svajonių sodai“ – sekmadieniais, 11 valandą, per TV3 televiziją!
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
