Marijampolietis Vincas pilasi benzino: sako ruošiasi važiuoti į sodą, kuris netolokai nuo miesto – į vieną pusę apie 20 kilometrų. Tad suvalkietis džiaugiasi, kad degalai nors kiek atpigo, nebereikia taip taupyti kaip prieš metus:
„Vis tiek važiuoji kur reikia, vis tiek važiuoji, pėsčias neini. <...> Pakritusios kainos ženkliai, jei mokėjom anksčiau po 2 eurus beveik, po 1,80, tai dabar pakritę kainos. Jei karas baigsis, tai dar atpigs.“
Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota išankstinė gegužės mėnesio infliacija siekia 10,7 procento. Infliacija mažėja: kainos per metus vidutiniškai padidėjo dešimtadaliu.
Dauguma prekių paslaugų prieš metus kainavo mažiau nei dabar, tačiau degalai ir tepalai atvirkščiai: jų kaina per metus ne padidėjo, o sumažėjo daugiau nei 20 procentų.
Pasak ekonomistų, Lietuvoje kainos tiesiog nustojo augti: po ilgos pertraukos šalyje užfiksuota mėnesinė defliacija – tiesa, simbolinė. Tai reiškia, kad vidutiniškai visos kainos susitraukė viena dešimtąja procento.
„Gegužės mėnesį defliacijai įtakos turėjo atpigęs kuras. Matome dyzelinas maždaug yra trečdaliu pigesnis nei buvo praėjusių metų pabaigoje. Vėlgi tai labai susiję su tuo, kad atpigo nafta“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Energetinių prekių kainos krito žymiai labiau nei daugelis tikėjos, dyzelino kaina jau nesiekia 1,30 euro Lietuvoje, iš karto transportas. Matome didžiulę konkurenciją iš Lenkijos, vartojimas traukiasi, vėl pradeda konkuruoti maisto pardavėjai prekių, kitų prekių“, – kalba „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak ekonomistų, ne viskas pinga vienodu greičiu. Jei prekių kainos traukiasi sparčiausiai, paslaugų priešingai: toliau auga.
„Šiuo metu paslaugos yra apie 12 procentų brangesnės nei buvo prieš metus ir tai labiausiai susiję su darbo sąnaudų brangimu“, – sako N. Mačiulis.
Nors kainos Lietuvoje stabilizavosi, gyventojų tai neguodžia, nes perkamoji galia išliko ta pati. Štai šiauliečiai Liuda su Robertu netiki, kad kainos pradėjo trauktis. Regis, netiki ir kiti:
„Nieko nejaučiam, 82 eurai mokėti, kai nieko neimam. Tik kas reikalinga maistui, suvalgyti šiandieną. 1, 2 eurai, kaip buvo, taip yra. Brangiau viskas. Ne pigiau, o brangiau, nu gi visur melas.“
„Niekad tokio dalyko nebūna. Kas jau pakilo, tai pakilo. Nu gal kas kokiais 10 centų papigs.“
„Jo, labai jau mažina, nieko nesimato, kad čia mažina.“
„Gal kurių aš neperku, gal tokie ir pinga, kurių niekas neperka, galiojimas pasibaigė.“
„Dar jos galingos, neįkandamos beveik. Pensininkams sunku, labai. Jeigu jau pačiupinėjo gerus pinigus, jau jis niekada neatstos nuo jų, čia gi Lietuva.“
„Man atrodo kiekvieną dieną kyla po centą, po kelis centus.“
„Jos kyla, kils ir dar galo nėra.“
„Daug kur gyventojai neturi tiek pinigų, neturi tiek perkamosios galios, kokią turėjo prieš porą metų, dėl to įvyksta natūralus rinkos savireguliacinis mechanizmas, paklausa atslūgo, paklausa yra dabar mažesnė negu pasiūla“, – kalba N. Mačiulis.
„Vasara jau bus tas laikotarpis praktiškai, kai žmonės pajus praktiškai, kad kainos yra pakilusios, jos tikėtina, kad nebegrįš į prieš kelerius metus buvusį lygį, bent jau jos nebeauga toliau“, – teigia Ž. Mauricas.
Ekonomistai mano, kad tokia defliacija gali tęstis iki metų pabaigos. Esą kai kuriais mėnesiais vidutiniškai visų prekių ir paslaugų kainos per mėnesį gali nukristi ir puse procento ar daugiau.
„Nėra gerai vidinė defliacija. Jeigu paslaugų kainos pradėtų mažėti, tai būtų signalas, kad visgi ekonomikoje yra ne viskas gerai, nes prasideda bankrotai, bet jeigu pinga importuojamų prekių kainos, kas Lietuvai ypatingai palanku, energetikos kainos, degalai, elektra, dujos, tai mūsų ekonomikai yra labai geras scenarijus“, – sako Ž. Mauricas.
Defliacijos lazda turi du galus. Krentant gaminamos produkcijos kainoms daliai Lietuvos verslininkų gali kilti iššūkių. Lietuvoje gali padidėti bankrotų skaičiaus ir nedarbo lygis.
