Klaipėdiečiams ruošiama bomba – atliekų deginimo stotis, į kurią gali tekti priimti ir skandinaviškas šiukšles. Nors konkursas dar nelaimėtas, suomių įmonė skelbiasi sukūrensianti keliskart daugiau atliekų, nei jų yra Klaipėdoje. Tiesa, įstatymai užsieninių šiukšlių dar neleidžia priimti. Tačiau specialistai tvirtina: tam palanki dirva jau išpurenta aukščiausiuose sluoksniuose.
Kūrens orą?
Klaipėdoje po kelerius metus vykusių diskusijų pradėtas konkursas atliekų deginimo stočiai statyti. Jį vykdo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC). Tačiau klaipėdiečiai pakraupo sužinoję, kad jau netrukus galėsime džiaugtis šimtais tūkstančių tonų skandinaviškų šiukšlių. Nes viena konkurso dalyvių – suomių valdoma įmonė „Fortum Klaipėda" mįslingai gavo leidimą Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) deginti 250 tūkst. tonų atliekų per metus. Nors konkurso organizatoriai patys tvirtina: daugiau nei 140 tūkst. tonų šiukšlių per metus Klaipėdoje neatsiras artimiausią dešimtmetį.
Miestiečiai pradeda vis garsiau kalbėti: Suomija mielai atsikratys šiukšlių Lietuvoje. Be abejo, verslininkai nebus nuskriausti, nes už priimtas sukūrenti skandinaviškas šiukšles gaus neįsivaizduojamą pelną.
Grasino susidoroti
Konkurse taip pat dalyvaujantis lietuviško kapitalo įmonės „Technology projects" bei prancūzų valdomos kompanijos „CNIM" konsorciumas pasiūlė alternatyvą – statyti realaus pajėgumo stotį pačiame sąvartyne. Tačiau jos atstovas Nerijus Mikalajūnas tvirtino, kad konsorciumas iškart sulaukė net gąsdinimų susidorojimu.
„Matyt, kam nors rimtai sumaišėme kortas", – svarstė N.Mikalajūnas.
Konsorciumui atstovaujantis teisininkas Jovitas Elzbergas taip pat stebėjosi, kad suomiai be problemų perėjo į antrąjį konkurso etapą, nors neatitiko reikalavimų.
„Sąlygos buvo, kad pastaruosius 3 metus konkurso dalyvių veikla turėjo būti pelninga, apyvarta – ne mažesnė nei 100 mln. litų, taip pat turėjo būti pastatyta panašaus profilio gamykla, kurios vertė – ne mažiau nei 50 mln. eurų, taip pat turėti atestuotus specialistus gamyklai paleisti. „Fortum Klaipėda" dalyvavo kaip atskira bendrovė, bet internete skelbiami duomenys rodo: suomiai neturi nei tokios apyvartos, nei atitinka kitų kriterijų. Be to, poveikio aplinkai vertinimas atliktas dvigubai didesniam atliekų kiekiui, nei nurodyta konkurse", – stebėjosi J.Elzbergas.
Darys „biznį?"
Konkursą organizuojančio KRATC atstovas Arūnas Liubinavičius stojo ginti suomių tikindamas, kad šie papildomų šiukšlių kalnų tikrai neimportuos, o pirks ir degins biokurą.
„2009–aisiais į regiono sąvartyną atvežta apie 140 tūkst. tonų atliekų, bet 2030–aisiais tas kiekis bus apie 260 tūkst. tonų. O deginimo įrenginiai juk statomi dešimtmečiams – tai ne diletantų darbas", – dėstė jis.
Paklaustas, ką degins „Fortum Klaipėda" iki tol, jis net nesuabejojo – biokurą. Jis garantavo – europiniai teisės aktai importuoti šiukšlių „tikrai neleidžia".
„Jie planuoja deginti biokurą. Bet aš jau dirbu kaip „Fortum" advokatas – kalbėkite su jais", – išsidavė A.Liubinavičius.
Paaiškinti, kaip konkurso sąlygų neatitinkanti įmonė sugebėjo pereiti į antrąjį konkurso etapą, jis negalėjo. Tik paštu atsiųstame teisininkų rašte nurodė, kad dalyvių kvalifikacija yra ne kieno nors kito, o tik KRATC reikalas.
„Fortum Klaipėda" valdybos pirmininkas Vitalijus Žuta taip pat džiaugėsi, kad jo atstovaujamas konsorciumas atitinka visus reikalavimus.
Vis dėlto jis paaiškino, kad deginti 240 tūkst. tonų atliekų – „tik teorinė galimybė".
„Bet už savo pinigus normalūs investuotojai niekada nestato elektrinės lygiai tokiam atliekų kiekiui, koks yra šiandien. Statoma 25–30 metų laikotarpiui. Nes dabar bus deginamos ne tik atliekos, bet ir biokuras", – tą pačią maldelę kalbėjo V.Žuta.
Paklaustas, kodėl tuomet planuojama statyti keliskart brangesnę įrangą, skirtą deginti šiukšlėms, nei būtų reikalinga naudoti biokurui, jis vėl garantavo: „Visi rizikos faktoriai įvertinti."
