Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Pelkės – didžiulė vertybė: jos padeda išsaugoti biologinę įvairovę, reguliuoja klimatą, valo vandenį, apsaugo dirvą nuo erozijos ir atlieka daugybę kitų funkcijų.
Kadangi pelkių plotas tiek Lietuvoje, tiek kitose užsienio valstybėse dėl žmogaus veiklos sumažėjo, jas aplinkosaugininkai bando atkurti.
„Mes pelkes turim bet kuriuo atveju atkūrinėti pagal gamtosauginius įsipareigojimus. Vienaip ar kitaip pelkes atkurti reikės“, – pasakoja pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktorius Nerijus Zableckis.
Aplinkosaugininkai siūlo nušauti du zuikius vienu šūviu: ir atkurti pelkes, ir apsaugoti Lietuvą jas pirmiau atkuriant pasienyje su Baltarusija. Jos esą galėtų ateityje stabdyti priešo kariuomenės judėjimą.
„Mes ir siūlome visų pirma pradėti nuo pasienio, tas atkūrimas pelkių suteiktų daugialypę naudą. Baltarusijos pasienyje matome, kad yra daug pelkių. Pelkėti regionai. Reikėtų žiūrėti, atlikti analizę, kur tai būtų galbūt lengviausia pirmoje vietoje padaroma“, – sako N. Zableckis.
Pelkės padėjo Ukrainai ginantis nuo Rusijos
Tai nėra nauja idėja. Tas pačias galimybes, kaip gynybai išnaudoti pelkes, svarsto ir Suomija, Lenkija. Valstybės remiasi Ukrainos patirtimi. 2022 m., kai Rusija užpuolė Ukrainą, ukrainiečiai, gindami Kijivą, susprogdino užtvanką, taip užtvindė Irpinės upės slėnį ir padarė jį neįveikiamą šarvuočiams. Tai padėjo sužlugdyti Rusijos planą greitai užimti Ukrainos sostinę.
„Vienas hektaras pelkės gali kainuoti nuo 500 eurų iki 2000. Žiūrint, kokio sudėtingumo, kokią reikia statyti infrastruktūrą, kokias užtvankas, ar ten reikia reguliuoti vandens lygį. Baltarusijos pasienyje yra apie 60 tūkstančių hektarų pelkių, daugiau kaip pusė yra vienaip ar kitaip pažeistos“, – teigia pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktorius.
Aplinkosaugininkų siūlymą sveikina ir Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras. Esą pelkės gali stabdyti priešą, kai veikia kartu su kitomis priemonėmis.
„Dėl kontrmobilumo arba apginamumo. Tai nebūtų vien tik gelžbetoninės kliūtys žmogaus įrengtos, bet tai būtų natūrali gamta, kas, manyčiau, tik padėtų. Aš dabar nesiimčiau vertinti konkrečiai kur kaip, bet logiška, kad ten, kur pažliugusios pievos ir keliai išmalti, jau dabar Ukrainoje turi problemų, ypatingai ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį“, – teigia R. Vaikšnoras.
„Pelkės savaime neišgelbės agresijos atveju, bet galėtų būti vienas iš keliolikos, kuris gali padėti stabdyti priešą. Fiziniai barjerai, drakono dantys, ežiai, kiti dalykai, jie kombinuojami su minomis, priešpėstinėmis, prieštankinėmis“, – apie pelkių naudą pasakoja buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Tam priešinasi ūkininkai
Tai ne vienintelė su gamta susijusi priemonė, kuri gali prisidėti prie šalies Lietuvos gynybos. Seimas priėmė įstatymą, draudžiantį kirsti plynus kirtimus 20 kilometrų ruože pasienio ruožuose, kad miškai būtų išnaudojami esant poreikiui. Pasak L. Kasčiūno, net ir melioracijos griovius galima išnaudot gynybai, juos tinkamai pagilinus.
„Sukurtų prieštankinių griovių efektą, melioracijos grioviai sukurtų prieštankinių griovių efektą. Jie turi būti pagilinti, planai jau palikti, aš tikiuosi jie vyksta, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turėtų patikrinti, kaip sekasi judėti tomis kryptimis“, – teigia L. Kasčiūnas.
Pelkės padarytų teritoriją nepraeinamą ne tik priešui, bet ir sąjungininkams. Pelkių atkūrimas žymiai sumažintų dirbamos žemės plotus, dėl to tam priešinasi ūkininkai. Visoms pasienio pelkėms atkurti gali prireikti dešimtmečio ar net daugiau. Europos Sąjunga ir be gynybinių sumetimų ketina iki 2030 m. atkurti 30 procentų nusausintų pelkių. Anksčiau pelkės sudarė apie 10 procentų Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorijos.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
