REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vos sulaukus pirmųjų „AstraZenecos“ skiepų dozių ir pradėjus vakcinuoti pedagogus pasigirdo nuogąstavimų dėl jos poveikio, mat ne vienos įstaigos darbuotojai skundėsi šalutiniais reiškiniais. Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad visos naudojamos vakcinos yra saugios, o stebėtis dėl nepageidaujamų reiškinių nereikėtų. 

Vos sulaukus pirmųjų „AstraZenecos“ skiepų dozių ir pradėjus vakcinuoti pedagogus pasigirdo nuogąstavimų dėl jos poveikio, mat ne vienos įstaigos darbuotojai skundėsi šalutiniais reiškiniais. Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad visos naudojamos vakcinos yra saugios, o stebėtis dėl nepageidaujamų reiškinių nereikėtų. 

REKLAMA

Nors kai kurių mokyklų vadovai neslepia, kad pedagogai labiau būtų linkę skiepytis „Pfizer“, o ne „AstraZeneca“ pagaminta vakcina, dėl kurios gana dažnai pasireiškė šalutinės reakcijos, premjerė garantavo, kad visos šiuo metu naudojamos vakcinos yra patvirtintos Europos vaistų agentūros kaip saugios naudoti. 

Be kita ko, pridūrė ji, nėra didelė naujiena, kad skiepai gali turėti šalutinį poveikį.

„Ir skirtingiems žmonėms tas šalutinis poveikis skirtingai pasireiškia. Skiepų aprašymuose yra pateikiama, kad kažkas gali jausti panašius į gripą simptomus: kažką gali krėsti šaltkrėtis, kažkam gali pasireikšti raumenų skausmas, kažkam gal nieko nepasireiškia, kažkam gal ir nuo kitų vakcinų tai pasireiškia. Tai yra kaip ir bet kokio vaisto šalutinis poveikis, kuris turi būti užfiksuotas.

REKLAMA
REKLAMA

Tad būtų labai gerai, kad žmonės, kurie jaučia stipresnį, negu atrodytų kaip suprantamą, šalutinį poveikį, būtinai apie tai praneštų Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Yra visa aibė būdų tą padaryti. Nes kuo daugiau tos informacijos turėsime, tuo daugiau galėsime ją vertinti, analizuoti ir daryti išvadas. Ir koks tas šalutinis poveikis yra, jis nurodomas ir vakcinų informacinėje medžiagoje. Nesaugių vakcinų tikrai neleistume naudoti“, – po Vyriausybės posėdžio komentavo ji.

REKLAMA

I. Šimonytė kartu tikino, kad bet kuriuo atveju situacija yra stebima, skiepijimas „AstraZeneca“ vakcinomis yra prasidėjęs dar tik šiomis savaitėmis.

„Ji ir į Lietuvą atkeliavo visiškai neseniai. Taigi kažkokios labai didelės duomenų eilutės ir išsamaus vertinimo neturime, kokias dalis tų žmonių pajuto simptomus nuo bendros skiepytų asmenų imties. Bet praktiškai nuo bet kurių vaistų naudojimo kažkokia žmonių dalis būna. Todėl labai svarbu, kad apie tai būtų pranešta atsakingoms institucijoms“, – sakė ji.

Portalas tv3.lt primena rašęs, kad vakcinos nuo COVID-19 nenuspėjamos: vieniems paskauda ranką, kitiems prireikia ir greitosios.

REKLAMA
REKLAMA

Kitokio tipo vakcina

VU Gyvybės mokslų universiteto profesorė Aurelija Žvirblienė yra paaiškinusi, kuo skiriasi „AstraZeneca“ ir kitos naudojamos vakcinos. Imunologė priminė, kad iki šiol Lietuvą buvo pasiekusios panašaus tipo – RNR vakcinos. Tuo metu „AstraZeneca“ gamintojo vakcina veikia kitu principu.  

„Ši vakcina yra sukurta DNR viruso pagrindu. Vakcinos sudėtyje yra adenovirusas, t. y. tokie virusai, su kuriais mes nuolat susiduriame ir kurie sukelia arba lengvus peršalimo simptomus, arba jokių. Todėl jie laikomi nekenksmingais. Tačiau šis virusas yra pakeistas, modifikuotas, išimtos tam tikros dalys, kurios leistų jam daugintis. Kitaip tariant, kai yra suleidžiama vakcina, virusas mūsų organizme negali daugintis. Jis tiesiog naudojamas kaip vektorius, nešiklis, kuris įneša DNR seką, kuri koduoja viruso baltymą. Tai yra tas pats vakcinų taikinys kaip ir RNR vakcinos atveju“, – aiškino imunologė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kartu ji pažymėjo, kad nors principas, kaip pristatyti genetinę medžiagą, skirtingai nei „Pfizer“ ir „Moderna“ atveju, yra kitoks, tiek RNR, tiek DNR molekulė koduoja viruso baltymą. Tuomet jis yra pagaminamas mūsų ląstelėse ir taip sukuria imuninį atsaką.

Portalas tv3.lt primena, kad RNR yra sintetinė vakcina, kurios veiklioji dalis yra sintetinė modifikuota informacinė RNR molekulė (iRNR), koduojanti SARS-CoV-2 viruso spyglio glikoproteino (S) analogą. iRNR neša žinutę žmogaus ląstelėms, kokius specifinius viruso baltymus jai reikia gaminti, kad šie baltymai sukeltų imuninį atsaką į koronavirusą.

Šiuo metu Europos Sąjungoje registruotos ir Lietuvai tiekiamos trijų gamintojų – „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ – vakcinos.

REKLAMA

376 nauji atvejai

Trečiadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyta 376 COVID-19 atvejai ir 15 mirčių. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas.

Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 251,3.

Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 191 tūkst. 821 COVID-19 atvejis. Šiuo metu serga 8 tūkst. 737 asmenys. Pasveikusiųjų – 176 tūkst. 671.

Asmenų, kurių mirties liudijime pagrindinė mirties priežastis – koronavirusas – 3113. Atvejų, kuomet asmenys mirė ne nuo koronaviruso, tačiau infekcija turėjo didelę reikšmę – 5359. Ne nuo koronavirusu mirusiųjų, bet juo sirgusių asmenų Lietuvoje – 6035.

REKLAMA

Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3113 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 6035 mirtys.

Lietuvoje, prasidėjus vakcinacijai nuo koronaviruso, pirmąja skiepo doze jau paskiepyta 102 tūkst. 691 žmogus. Antrosios skiepo dozės jau sulaukė 55 tūkst. 212 asmenys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų