Specialistai pabrėžia, kad ankstyvoje stadijoje žarnyno vėžys gali nesukelti jokių aiškių požymių, todėl svarbu atkreipti dėmesį net į nedidelius organizmo pokyčius.
Apie pirmuosius žarnyno vėžio simptomus, kada būtina kreiptis į gydytoją ir kas didina šios ligos riziką, naujienų portalui tv3.lt pasakoja šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.
Kokie yra pirmieji žarnyno vėžio simptomai?
Pasak gydytojos, ankstyvoje ligos stadijoje žmogus gali visiškai nieko nejausti, todėl svarbu stebėti savo organizmą ir pastebėti net menkus pokyčius.
„Pradžioje tikrai gali ir nieko žmogus nejausti, jeigu yra pati pradžia ligos. Bet dažniausiai mes sakome atkreipti dėmesį, jeigu yra pilvo pūtimas, pilvo skausmas, nepaaiškinamas svorio kritimas, jeigu nėra aiškios priežasties, kodėl tas svoris krenta“, – aiškina gydytoja.
Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į tuštinimosi pokyčius.
„Tai gali būti vidurių užkietėjimas, viduriavimas, gali būti kraujas išmatose – tokie dalykai, į kuriuos tikrai jau reikia atkreipti dėmesį“, – sako ji.
Dar vienas svarbus veiksnys – šeimos istorija. Jei artimi giminaičiai yra sirgę žarnyno vėžiu, rizika gali būti didesnė.
„Labai svarbu žinoti, ar šeimoje yra buvę tokio vėžio atvejų, nes tada iš karto skiriamas didesnis dėmesys šeimos nariams dėl būtent žarnyno vėžio“, – pabrėžia gydytoja.
Kada būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją?
Nors dalį simptomų žmonės linkę ignoruoti, kai kurie požymiai dažniausiai vis dėlto priverčia kreiptis į specialistus.
„Kas tikrai atveda pacientus pas gydytoją – jeigu pamato kraujavimą. Tokiu atveju žmonės tikrai ateina konsultacijai, nes tai gąsdina“, – pasakoja šeimos gydytoja K. Lebedevaitė.
Tačiau kiti simptomai dažnai nurašomi kasdieniams veiksniams: „Visi kiti simptomai gali būti nurašomi nuovargiui, mitybos įpročiams, stresui ar nekokybiškam maitinimuisi.“
Vis dėlto, jei tam tikri pojūčiai kartojasi, delsti nereikėtų.
„Jeigu yra užeinantys pilvo skausmai, kurie jau kurį laiką kartojasi, jeigu yra tuštinimosi pasikeitimų – pavyzdžiui, užkietėjo viduriai ar nuolat pučia pilvą – tokiu atveju tikrai reikėtų nebedelsti ir pasirodyti gydytojui“, – pataria ji.
Bendriniai simptomai, būdingi ir kitoms ligoms
Kai kurie simptomai nėra specifiniai tik žarnyno vėžiui, todėl žmonės jų dažnai nesieja su rimtesnėmis ligomis.
„Prie visų onkologinių ligų, prie lėtinių ligų tikrai gali būti nuovargis – toks, kai energija neatsistato net ir po atostogų, po kokybiško miego“, – aiškina gydytoja.
Anot jos, nerimą kelti gali ir nepaaiškinamas svorio kritimas bei apetito pokyčiai.
„Gali būti nepaaiškinamos kilmės svorio kritimas, pilvo sunkumo jausmas, rūgštingumas, pykinimas, apetito stoka. Sumažėja valgymo porcijos – atrodo, kad nebesuvalgome tiek, kiek anksčiau“, – sako ji.
Kaip vystosi žarnyno vėžys ir kas didina riziką?
Pasak gydytojos, šios ligos išsivystymui didelę įtaką turi tiek genetika, tiek gyvenimo būdas.
„Aišku, didelę įtaką turi genetika, bet taip pat ir mūsų gyvensena. Jeigu valgoma daug nesveiko maisto, persivalgoma, nutukimas taip pat didina visų onkologinių ligų riziką“, – aiškina K. Lebedevaitė.
Kartais žarnyne gali susiformuoti ir ikivėžinės būklės – polipai: „Jie kartais būna paveldimi ir turi riziką ateityje supiktybėti.“
Būtent dėl to Lietuvoje veikia storosios žarnos vėžio prevencinė programa.
„Mes turime Lietuvoje prevencinę programą ir tiriame pacientus nuo 50 metų. Programos principas – tikrinamos išmatos ir ieškoma slapto pakraujavimo. Tai mikroskopinis kraujavimas, kurio akimi nematome“, – pasakoja gydytoja.
Jei tyrimo metu nustatomas galimas kraujavimas, pacientui atliekamas išsamesnis tyrimas.
„Tuomet daroma kolonoskopija – su optika žiūrimas žarnynas iš vidaus. Jeigu randami polipai, jie procedūros metu pašalinami. O jei nustatoma, kad tai jau vėžys, sudaromas gydymo planas – gali būti operacija ar kiti gydymo metodai“, – aiškina ji.
Nors prevencinė programa Lietuvoje skirta žmonėms nuo 50 metų, gydytoja pastebi, kad liga vis dažniau nustatoma ir jaunesniems pacientams. Be to, anot gydytojos, žarnyno vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų.
„Tai tikrai viena iš trijų pagrindinių onkologinių ligų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Dabar amžius jau nebėra riba – turime ir 20-mečių, ir 30-mečių, kuriems nustatoma ši liga“, – pabrėžia K. Lebedevaitė.
Vis dėlto didelę įtaką vis dar turi gyvenimo būdas ir genetika.
„Jeigu visa kombinacija yra nepalanki – tiek genetika, tiek gyvensena – tada vėžys gali pasireikšti ir anksčiau“, – sako gydytoja.
Anksčiau apie storosios žarnos vėžį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas. Visą laidą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
