Vėžinis navikas gali augti į aplinkinius audinius arba spausti netoliese esančius organus, kraujagysles ir nervus. Šis spaudimas sukelia dalį simptomų, rašoma cancer.org.
Taip pat vėžys gali lemti tokius bendrus požymius kaip karščiavimas, stiprus nuovargis ar svorio kritimas.
Taip gali nutikti todėl, kad vėžinės ląstelės sunaudoja daug organizmo energijos. Be to, navikas gali išskirti medžiagas, kurios pakeičia energijos gamybos procesus organizme.
Vėžys gali paskatinti ir imuninės sistemos reakcijas, kurios taip pat sukelia tam tikrus simptomus.
Bendrieji vėžio požymiai ir simptomai
Svarbu žinoti, kad dauguma simptomų dažniausiai nėra susiję su vėžiu – juos gali sukelti ir kitos ligos ar būklės. Tačiau jei simptomai nepraeina, stiprėja ar kelia nerimą, būtina kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti priežastį.
Pavyzdžiui, limfmazgiai yra imuninės sistemos dalis, padedanti organizmui kovoti su kenksmingomis medžiagomis. Paprastai jie yra maži ir sunkiai apčiuopiami.
Vis tik esant infekcijai, uždegimui ar vėžiui, limfmazgiai gali padidėti. Tie, kurie yra arčiau odos paviršiaus, gali būti apčiuopiami ar net matomi kaip patinimas ar guzelis.
Viena iš priežasčių, kodėl limfmazgiai gali padidėti, – į juos patekusios vėžinės ląstelės. Pastebėjus neįprastą patinimą ar guzelį, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Dažniau pasitaikantys simptomai, galintys būti susiję su vėžiu:
- Nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina net pailsėjus (kartais susijęs su mažakraujyste);
- Netikėtas svorio sumažėjimas ar padidėjimas daugiau nei 4–5 kg be aiškios priežasties;
- Apetito stoka, rijimo sutrikimai, pilvo skausmas, pykinimas ar vėmimas;
- Patinimai ar guzeliai bet kurioje kūno vietoje;
- Guzelis krūtyje ar kitoje kūno vietoje;
- Naujas ar stiprėjantis, neaiškios kilmės skausmas;
- Odos pokyčiai: kraujuojantis ar pleiskanojantis darinys, naujas apgamas ar pakitęs esamas apgamas, negyjanti žaizda, odos ar akių baltymų pageltimas (gelta);
- Nepraeinantis kosulys ar užkimimas;
- Neįprastas kraujavimas ar mėlynių atsiradimas be aiškios priežasties;
- Tuštinimosi pokyčiai (ilgai trunkantis vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, pakitusi išmatų forma);
- Kraujas išmatose;
- Šlapinimosi pokyčiai: skausmas, kraujas šlapime, dažnesnis ar retesnis šlapinimasis;
- Karščiavimas ar naktinis prakaitavimas;
- Galvos skausmai;
- Regėjimo ar klausos sutrikimai;
- Burnos gleivinės pokyčiai: opos, kraujavimas, skausmas ar tirpimas.
Tai tik dalis dažnesnių bendrųjų prasidedančio vėžio simptomų – jų gali būti ir daugiau.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite reikšmingų pokyčių savo savijautoje ar organizmo veikloje, ypač jei jie trunka ilgą laiką ar stiprėja, svarbu pasitarti su gydytoju.
Net jei paaiškės, kad simptomai nesusiję su vėžiu, gydytojas galės nustatyti jų priežastį ir, jei reikia, paskirti gydymą.
Jei diagnozuojamas vėžys, ankstyvas nustatymas suteikia didesnes sėkmingo gydymo galimybes.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
