Vietos po medžiais, šalia krūmų gali atrodyti kaip tokios, kur niekas neaugs, vis tik grožį galima sukurti ir čia.
Apie tai plačiau TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo VU Botanikos sodo Augalų skyriaus žolinių dekoratyvinių kolekcijų grupės vadovė, vyr. botaninių kolekcijų kuratorė Sandra Gataveckienė.
Pavėsiui – daugybė augalų genčių
Pavėsis, dideli, išsikeroję medžiai – ne kliūtis susikurti dailų gėlyną. Tiesa, svarbiausia tinkamai pasirinkti augalus.
„Yra išties nemažai genčių galėčiau pasakyti, būtent mūsų viena kolekcija yra pavėsyje / pusiau pavėsyje augančių žolinių dekoratyvinių augalų ir šią kolekciją sudaro per 90 genčių augalų“, – kalbėjo S. Gataveckienė.
Vienos didžiausių genčių – astilbių (per 80 pavadinimų), snapučių (per 60 pavadinimų), alūnių (per 30 pavadinimų). Yra ir smulkesnių – paparčiai, plukės, hostos (melsvės).
Ką sodinti pavėsyje, kur drėgniau?
Kalbėdama apie konkrečius augalus, S. Gataveckienė pirmiausia prabilo apie tuos, kurie tiks pavėsyje, bet drėgnesnėje vietoje. Vieni tokių – skirtingos pievinių vingiorykščių rūšys ir veislės.
„Šie augalai mėgsta humusingą dirvą, jie yra ilgaamžiai ir gali augti ilgai. Jie morfologiškai skiriasi ir savo lapų sudėtimis, ir žiedynais“, – sakė specialistė.
Kiti augalai – kreivuoniai. Tai yra orchidėjinių šeimos augalai, išsiskiriantys į orchidėjų panašiais žiedais.
Pavėsyje gali augti ir juodžolės, kurių – visa gausybė ir žalialapių, ir tamsialapių, skirtingais žydėjimo laikais ir žiedynų spalvomis.
„Tokioje kompozicijoje tinka ir melsvės, ir dvylikaveidės, čia dar vienas Tricytris marcanthopsis (plaukuotasis kreivuonis), dirktai, paparčiai – visi šie augalai mėgsta šiek tiek drėgnesnes vietas ir humusingesnes“, – patarė VU Botanikos sodo vyr. botaninių kolekcijų kuratorė.
Augalai pavėsingoms ir sausesnėms vietoms
Pavėsyje gali būti ir sausesnės sąlygos. Tai – vietos arti medžių, pavyzdžiui, gluosnių ir beržų, kurie sugeria ir išgarina labai daug vandens, dirvoje palieka mažiau maistinių medžiagų.
Tokioms vietoms S. Gataveckienė pataria rinktis augalus, kurie toleruoja mažesnį maistinių medžiagų ir vandens kiekį. Čia tiks ir ilgagalviai dobilai, ir notrelės:
„Jų yra įvairių rūšių mūsų natūralioj gamtoj, bet čia pasirinkti tik du kultivarai ir jos sudaro tankų kilimą, padengia visą dirvos paviršių ir gali augti labai skurdžiomis sąlygomis, sudarydamos tankią koloniją.“
Tokioje kompozicijoje puikiai tiks ir himalajiniai pėdlapiai. Nors žydi baltais ne itin išvaizdžiais žiedais, dekoratyvūs augalo lapai.
„Vidurvasarį, liepos pabaigoje, vaisiai nusidažys ryškiai raudona spalva. Jie yra valgomi, bet nėra labai įstabaus skonio. Jeigu vidų pradarius, primena šiek tiek granatą“, – apie išskirtinę augalo savybę pasakojo S. Gataveckienė.
Grožį sukurti padės rodžersijos, liguliarijos ar sangvinarijos
Verta nepamiršti ir rodžersijų. Jos – tipiškas natūralistinio gėlyno elementas, o rūšių ir veislių – daugybė. Augalai išsiskiria savo morfologinėmis savybėmis, lapų sudėtimi:
„Tarkim, šeivamedinė rodžersija – jų lapelių sankaupos yra pasiskirsčiusios dvejose dalyse, lapas atrodo tarsi perskirtas.
Jų žiedynų spalvos varijuoja nuo kremiškai baltų, baltų žiedų iki tamsiai raudonų. Žydėjimo pradžioje <...> būna kremiškai balti, bet jau į pabaigą jie tampa raudonos spalvos.“
Vis tik korėjinė rodžersija yra jautri tiesioginiams saulės spinduliams, tai galima pamatyti lapalakščio krašto džiūvimu.
Kitas augalas į kolekciją – kekinė blakėžudė (dar vadinama kekine juodžole), pražystanti vėliau, įspūdinga dėl skirtingų lapalakščio formų ir lapų spalvos.
Formų ir įdomumo į kompoziciją pavėsyje, kur sausesnės sąlygos, įneša liguliarijos. Jos gali būti karpytais arba labiau širdies formos lapais, skiriasi ir žiedynai – vieni gali būti šluotelės formos, kiti graižo.
„Dar vienas augalas, tinkamas pavėsiui <...> – tai būtų sangvinarijos. Šalia jos – purpuriniais lapais besispalvinantis epimedis. Epimedžių turime apie 12 veislių ir jie morfologiškai skiriasi savo lapalakščiais“, – toliau kalbėjo specialistė.
Patarė, ką sodinti prie tvenkinių
Ieškantiems idėjų, ką sodinti prie tvenkinių ar kitų vandens telkinių, S. Gataveckienė taip pat turi keletą patarimų.
Tokiose vietose pasitarnaus natūralistiniuose gėlynuose dažnai naudojamas augalas Astilboides tabularis, dar neturintis lietuviško pavadinimo. Vis tik genties pavadinimas sufleruoja, kad augalas panašus į astilbę.
„Yra pavėsio augalas, auga drėgnose, miškingose vietose, palei upelius. <...> Drėgna dirva tinkama ir jis bujoja.
Išskleistas žiedynas aukštesnis už mane, gali būti iki dviejų metrų ir jis įdomus tuo, kad yra skydiški lapai“, – pasakojo VU Botanikos sodo vyr. botaninių kolekcijų kuratorė.
Skydiškais lapais išsiskiria ir Darmera peltata (skydinė darmera), žydinti pavasarį rožiškais žiedais.
Galiausiai S. Gataveckienė išskyrė dar vieną kultivarą – paupines usnis. Jos – stambokos, tad gali būti akcentinis augalas:
„Jo su žiedynu aukštis siekia apie 1–1,6 metro. Jos gražūs ažūriški lapai, kurie stipriai skaldyti ir spygliški.
Ši veislė yra sterili, tad nereikia bijoti, kaip ir kitos usnys, kad pasisės ir bus sunkiai tramdoma.“
Paupinės usnys idealiai tiks norintiems ilgo žydėjimo – šis augalas žydi 30–40 dienų, o nupjovus peržydėjusius žiedynus, augalas rudeniop pražysta pakartotinai. Be to, nors labiau mėgsta saulėtas vietas, gali puikia tarpti ir pavėsyje.
Visą laidą žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Laida „Svajonių sodai“ – sekmadieniais, 11 valandą, per TV!
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
