Konstatavęs iki 2003 metų pradžios Lietuvoje trukusią ekonominę krizę, Apeliacinis teismas Šiaulių teisėjams priteisė neišmokėtą atlyginimo dalį už vieną mėnesį.
Laisvosios rinkos institutas konstatavo, kad nuo 2000-ųjų pradžios iki 2003-ųjų Lietuvoje buvo susiklosčiusi itin sunki ekonominė, o nuo 2033-ųjų ji ėmė gėrėti - ėmė gerėti ekonominiai rodikliai.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad itin sunkios padėties atveju teisėjams buvo galima mažinti algas.
Todėl Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies patenkino keturių Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų ieškinius ir priteisė jiems neišmokėtų atlyginimų dalis už vieną mėnesį - 2003 metų sausį. Valstybei ieškinius pareiškę teisėjai gaus po nepilnus 3 tūkst. litų.
Remdamasis byloje paskirtos ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktos ekspertizės išvadomis, teismas konstatavo, kad tuo metu, kai sumažėjo teisėjų atlyginimai, valstybėje buvo susiklosčiusi itin sunki ekonominė ir finansinė padėtis.
Dėl jos valstybė galėjo imtis tam tikrų kraštutinių priemonių, įskaitant ir iš valstybės biudžeto finansuojamų pareigūnų atlyginimų mažinimą. Teismas taip pat konstatavo, kad, mažindama teisėjams atlyginimus esant itin sunkiai valstybės ekonominei ir finansinei padėčiai, valstybė laikėsi proporcingumo principo, o atlyginimai aptariamu laikotarpiu buvo mažinami daugeliui iš biudžeto finansuojamų pareigūnų.
Kartu Apeliacinis teismas pripažino, kad buvo pažeistas tokių priemonių laikinumo principas, todėl ieškovų pažeistos teisės turi būti ginamos.
Kadangi ieškovai prašė jiems priteisti iki 2003 m. vasario 1 d. neišmokėtą atlyginimo dalį, o ekspertai pripažino, kad valstybės ekonominė padėtis nuo 2003 m. ėmė gerėti, Apeliacinis teismas nusprendė visiems keturiems ieškovams priteisti po nepilnus 3 tūkst. litų neišmokėto darbo užmokesčio už 2003 m. sausio mėnesį.
Į teismą su ieškiniu valstybei ir Šiaulių apygardos administraciniam teismui keturi šio teismo teisėjai kreipėsi prašydami priteisti skirtumą tarp iki 2000 m. sausio 1 d. gauto darbo užmokesčio ir nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2003 m. vasario 1 d. mokėto sumažinto darbo užmokesčio.
Iki 2000 m. sausio 1 d. teisėjai, vadovaujantis 1997 m. birželio 30 d. Vyriausybės nutarimu, gaudavo nustatyto dydžio tarnybinį atlyginimą, taikant 2,5 dydžio koeficientą.
1999 m. gruodžio 28 d. Vyriausybės nutarimu šį koeficientą sumažinus iki 1,75, teisėjams nuo 2000 m. pradžios pradėtas mokėti mažesnis tarnybinis atlyginimas. Nors 2000 m. rugpjūčio pabaigoje priėmus Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą 1999 m. Vyriausybės nutarimas, kuriuo koeficientas buvo sumažintas, neteko galios, teisėjams ir toliau buvo mokamas mažesnis atlyginimas, negu iki 2000 m. pradžios.
2006 m. kovo mėnesį Konstitucinis Teismas savo nutarime nustatė, kad turi būti 3 sąlygos, kurioms esant galima mažinti teisėjų atlyginimus: turi būti susiklosčiusi akivaizdžiai sunki ekonominė padėtis; sumažinimas turi būti tik laikinas; sumažinimas būtų teisėtas, jei dėl ekonominės padėties atlyginimai būtų mažinami visiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams.
Apeliaciniame skunde teisėjai prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti ieškinį. Ieškovų nuomone, teisės aktų priėmimas, kuriais teisėjams mažinamas darbo užmokestis, yra neteisėti veiksmai.
Apeliacinius skundus pateikusių ir atlyginimų dalis siekiančių prisiteisti teisėjų atstovai įrodinėjo, kad prieš teisėjų atlyginimų sumažinimą, t.y. 1999 metais, akivaizdžios ekonominės krizės nebuvo, o Vyriausybės bei Finansų ministerijų atstovai teigė, kad krizė akivaizdžiai buvo.
