Profesorius-etnologas Libertas Klimka pasakoja, kad per pusiaužiemį meška verčiasi ant kito šono, o barsukas iš savo olos išlenda pasidairyti. Jeigu saulė šviečia – jis smunka atgal į olą, nes išsigąsta savo šešėlio. Tada gulasi ant nugulėto šono ir dėl prasto miego, greitai prišauks pavasarį.
„O jei barsukas išlenda, pasivaikšto po mišką, pakvėpuoja grynu oru ir palieka savo pėdas – grįžęs įmigs ilgam ir pavasario oro reikės laukti dar ilgai“, – aiškina etnologas L. Klimka.
Libertas Klimka teigia, kad atėjus pusiaužiemiui kaimo žmonės eidavo pasižiūrėti ar likusiai žiemai užteks pašaro gyvuliams, malkų arba miltų duonai kasdieninei.
„Šia dieną reikia patikrinti savo atsargas. Šeimininkas turi pažiūrėti ar sušėrė gyvuliams pusę pašaro, ar pusė dar liko, papurtyti medžius ir žadinti gyvybę.
Bitininkai belsdavo į kiekvieną avilį, kad bitės ant kito korio persikeltų ir žinotų, kad jau tik pusė žiemos liko. O šeimininkė turi pažiūrėti ar namuose yra miltų, skirtų kasdieninei duonelei kepti.
Taip žmonės sužinodavo ar jau atsibodęs šaltis, nepriteklius praslinks ar dar teks palaukti“, – pasakoja L. Klimka.
Šią dieną galima nuspėti pavasario orus
Libertas Klimka sako, kad žmonės sakydavo, kad kokia antra dienos pusė bus, tokia ir likusi žiema: „Jeigu sninga – bus šalta ir nebus labai maloni žiemos pusė.
O jeigu nėra šaltuko, reiškia jau greitai pamatysime ir daugiau pavasario ženklų“, – sako profesorius.
Etnologas L. Klimka remiasi senolių išmintimi, stebi gamtos ženklus, kurie leidžia nuspėti, kokie orai laukia. Visgi šįkart pilkas dangus parodo, kad pavasario dar teks palaukti:
„Šiandien rytas ne šaltas, tačiau dangus apsiniaukęs. Tai reiškia, kad pavasario dar teks palaukti.
Panašu, kad barsukas pasivaikščiojo po mišką ir namo sugrįžti neskubėjo."
