Svetur esančios lietuviškos mokyklos turėtų būti išlaikomos tų valstybių, kuriose ir yra, mano Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas. Jo teigimu, tai turėtų būti viena iš prioritetinių Lietuvos diplomatų darbo užduočių ir dvišalių Lietuvos ir tų valstybių, kur veikia lietuviškos mokyklos valstybinių susitikimų derybų tikslų.
Tokią poziciją A. Vaicekauskas išsakė ketvirtadienį Vilniuje tebesitęsiančiame XIV Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seime, kur diskutuota apie lietuvių švietimą užsienyje.
„Kadangi šios mokyklos veikia tų valstybių švietimo sistemoje, tai logiška būtų, kad jos ir būtų visiškai išlaikomos tų valstybių, kuriose jos veikia (...) Finansavimą vis dėlto turėtų užtikrinti ta valstybė, kurioje mokykla veikia, kurios piliečiai lanko tas mokyklas“, - savo pranešime sakė A. Vaicekauskas.
Pristatydamas Lenkijos lietuviškų mokyklų situaciją, jis kalbėjo, jog šiuo metu daugiausiai jų yra Seinų ir Punsko kraštuose. Per pastarąjį dešimtmetį Lenkijoje lietuviai neteko 50 proc. savo mokyklų ir, anot svečio, tai vykdytos švietimo reformos bei sąmoningos politikos bei tuomečių santykių su Lietuva pasekmė.
„Kodėl santykių su Lietuva? Todėl, kad Lenkija buvo laikoma strategine partnere, ypač Lietuvos kelyje į NATO ir ES. Tai buvo svarbi Lietuvai užduotis ir mes ją supratome, susitaikėme su tuo, kad negalime aštrinti dvišalių santykių vardan mūsų mokyklų likimo. Netekome 50 proc. mokyklų, todėl vėliau su ramia sąžine paėmėme Lietuvos paramą mokyklos pastatymui Seinuose“, - aiškino Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktorius.
Anot A. Vaicekausko, šiuo metu Lenkijoje veikia tik 6 lietuviškos mokyklos, nuolat susiduriančios su finansavimo trūkumu, dabartinis Lenkijos švietimo modelis yra neparankus lietuviškam švietimui. Jis teigė, kad Lenkijos lietuvių bendruomenė yra parengusi švietimo modelį, kur visi dalykai dėstomi lietuvių kalba, išskyrus tuos, kurie numatyti lenkų įstatyme, o Lenkijos valstybė skatina švietimo modelį, kur lietuvių kalbos mokymas yra tik kaip dalykas tris kartus per savaitę. Esą tokia pat nuostata atsispindi ir finansuojant mokyklas.
„Tas finansavimo modelis toli gražu nėra palankus ir dažnai Lietuvos politikai yra klaidinami jiems pristatant mokyklas, kur lietuvių kalbos mokoma kaip dalyko, kaip reprezentacines lietuvių mokyklas. Deja, kaip minėjau, toks mokyklų mokymo modelis yra nenaudingas lietuviams, bet naudingas Lenkijos valdžiai, kadangi tokios mokyklos neužkerta kelio asimiliacijai, o naudojamos kaip instrumentas naikinti tikrąsias lietuviškas mokyklas“, - kalbėjo jis.
Pedagogas sakė manąs, kad Lietuvos diplomatai turi įvairių priemonių, kaip kelti lietuviško švietimo prestižą etninėse Lietuvos žemėse. Tai esą palengvintų darbą bendruomenėms, paskatintų tėvus veikti lietuviškose mokyklose. A. Vaicekauskas pabrėžė, kad bendruomenė laukia iš diplomatinių atstovybių aktyvesnės politinės paramos.
„Taigi mokyklų veikla didžiąja dalimi priklauso nuo valstybės politikos tautinių mažumų atžvilgiu. Kartais tautinė mažuma tampa tarpvalstybinių santykių arba užsienio politikos įkaitu. Tai tenka patirti šiuo metu ir mums, Lenkijoje gyvenantiems lietuviams, kur Lenkija nevengia mūsų reikalų naudoti sprendžiant Lietuvos lenkų klausimą Lietuvoje“, - atkreipė dėmesį Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktorius.
Kad būtų išsaugotos Lenkijoje likusios lietuviškos mokyklos, anot jo, privalu, kad pasikeistų ir finansavimo sistema.
A. Vaicekauskas, kaip ir kiti kalbėtojai iš kitų pasaulio kraštų, taip pat pabrėžė vadovėlių ir mokymo priemonių problemą.
Lenkijoje vadovėliai turi būti patvirtinti švietimo ministro, todėl yra ribojimas naudotis gimtinėje išleistais vadovėliais. Dabartinę padėtį pedagogas apibūdino kaip diskriminacinę, nes įsigaliojus naujoms bendroms programoms mokiniams, kurie pradėjo pirmi pagal jas mokytis, per trejų metų mokymo ciklą neišleistas nė vienas vadovėlis lietuvių kalba. Tuo tarpu bendraamžiai, besimokantys lenkiškose mokyklose, turi visą komplektą priemonių.
„Nors Lenkijos Respublika ir priėmusi Tautinių mažumų įstatymą, ratifikavusi Europos regionų, arba mažumų, kalbų chartiją ir tuo pačiu įsipareigojusi dėti visas pastangas saugant tautinių mažumų kalbas, tuo pačiu ir lietuvių kalbą, tačiau paskutinis Europos Tarybos raportas sako, kad Lenkija saugojant lietuvių kalbą vykdo tiktai 28 proc. savo įsipareigojimus“, - reziumavo PLB Seimo dalyvis.
Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykiai įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties - vardų ir pavardžių, gatvių pavadinimų rašymo, švietimo.
Lenkijoje gyvenantys lietuviai pastaruoju metu išsakė nuogąstavimų, kad jie nesijaučia saugūs ir tapo dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių auka.
Varšuva remia Lietuvos lenkų politikus, kurie reikalauja, kad lenkiškais rašmenimis būtų galima rašyti pavardes dokumentuose ir vietovardžių pavadinimus, bei ragina atšaukti Švietimo įstatymo pataisas.
Lietuvos Vyriausybė priekaištus atmeta, sakydama, kad švietimo srityje lenkams sudarytos geriausios sąlygos pasaulyje už Lenkijos ribų mokytis gimtąja kalba, o naujasis Švietimo įstatymas tik artina Lietuvą prie Europos ir pačios Lenkijos standartų.
Lietuvos ambasados Lenkijoje duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių kilmės žmonių, daugiausia - Seinų ir Punsko krašte netoli valstybinės sienos su Lietuva.
Eltos korespondentė Virginija Vervečkaitė
