REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jei Konstitucinis Teismas neatvers kelio dvigubai pilietybei į kitas Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems lietuviams, politikai turės pareigą skelbti referendumą dėl Konstitucijos pataisų, sako premjeras Saulius Skvernelis.

Jei Konstitucinis Teismas neatvers kelio dvigubai pilietybei į kitas Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems lietuviams, politikai turės pareigą skelbti referendumą dėl Konstitucijos pataisų, sako premjeras Saulius Skvernelis.

REKLAMA

Tai ministras pirmininkas sakė antradienio rytą, likus kelioms valandoms iki Konstitucinio Teismo posėdžio pradžios.

„Po šito Konstitucinio Teismo sprendimo bus galbūt aiškiau politikams, ką reikia toliau daryti“, - interviu LRT radijui sakė premjeras.

„Po Konstitucinio Teismo galutinio verdikto ir paaiškinimo, kad vienintelis kelias yra (keisti Konstituciją), visų politikų, kurie palaiko dvigubos pilietybės idėją, pagrindinis uždavinys - surengti referendumą, įtikinti žmones, kad dalyvautų ir kad referendume būtų priimtas toks sprendimas“, - teigė S. Skvernelis.

Gavęs daugiau kaip šimto parlamentarų kreipimąsi, Konstitucinis Teismas antradienio rytą pradeda bylą, kurioje turėtų išaiškinti, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.

REKLAMA
REKLAMA

Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pasakęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

REKLAMA

Tačiau parlamentarai mano, kad po Lietuvos įstojimo į ES išaugusi emigracija ir padidėjęs mišrių santuokų skaičius sudaro prielaidas koreguoti konstitucinę doktriną.

Įstatymą pateikę Seimo nariai kelia prielaidą, kad jie gali nustatyti grupę ar sąrašą pasaulio valstybių, į kurias išvykusiems piliečiams būtų leidžiama turėti dvigubą pilietybę, ir tai būtų traktuojama kaip Konstitucinio Teismo leidžiamos išimtys. Jie atkreipia dėmesį, kad šiuo metu dvigubą pilietybę jau leidžiama turėti per 20 tūkst. žmonių.

Kreipimąsi paskatino nerimas, kad po britų pasitraukimo iš ES Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai pasirinks britiškus pasus ir taip neteks Lietuvos pilietybės.

REKLAMA
REKLAMA

Naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT balandį atlikta apklausa parodė, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, jog naujosios kartos emigrantams būtų leidžiama turėti dvigubą pilietybę.

Dalis politikų ir išeivijos atstovų baiminasi, kad referendume gali pritrūkti balsų Konstitucijai pakeisti, ir taip galutinai žlugtų dvigubos pilietybės iniciatyva. Įstatymas numato, kad nuostatą dėl dvigubos pilietybės galima keisti referendumu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Toks reikalavimas taikomas visam pirmajam Konstitucijos skirsniui.

Konstitucinis Teismas pradeda bylą dėl dvigubos pilietybės

Konstitucinis Teismas antradienį pradeda nagrinėti bylą dėl dvigubos pilietybės.

Seimo prašymu teismas spręs, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pasakęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys. 2013 metais Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo. Anot Konstitucinio Teismo, taip praplėsti dvigubos pilietybės ribas galima tik referendumu pakeitus Konstituciją.

Tačiau parlamentarai mano, kad po Lietuvos įstojimo į ES išaugusi emigracija ir padidėjęs mišrių santuokų skaičius sudaro prielaidas koreguoti tokią konstitucinę doktriną. Kreipimąsi paskatino nerimas, kad po britų pasitraukimo iš ES Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai pasirinks britiškus pasus ir taip neteks Lietuvos pilietybės.

REKLAMA

Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad ir pagal dabartinį reglamentavimą dvigubą pilietybę turi per 22 tūkst. žmonių. Politikų teigimu, tai neatitinka oficialios doktrinos, kad dviguba pilietybė turi būti ypač retos išimtys.

Naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT balandį atlikta apklausa parodė, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, jog naujosios kartos emigrantams būtų leidžiama turėti dvigubą pilietybę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų