Nafta, prekyba ginklais ir kova su ILIV
Pagyros neseniai mirusiam karaliui Abdulai iš Vakarų lyderių pusės nestebina, jei žinome apie jų bei Saudo Arabijos bendradarbiavimą keliose sferose. Štai, Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, 2009–2013 metais Saudo Arabija buvo daugiausia britiškos karinės technikos perkanti valstybė (42 procentai visų Jungtinės Karalystės pardavimų), o pati Jungtinė Karalystė buvo pirma pagal dydį ginklų tiekėja karalystei (44 procentai visos technikos, jos vertė buvo apie 2,32 milijardo JAV dolerių). Antroje vietoje – 29 procentus visos karinės technikos, vertos apytiksliai 1,53 milijardo JAV dolerių – Saudo Arabijai minėtuoju laikotarpiu pardavusios JAV. Tankai, kariniai sraigtasparniai bei prieštankinės raketos – tik trumpas sąrašas to, ką detaliai vardija SIPRI savo duomenų bazėje. Na, o neseniai sušvelninusios įstatymus, draudžiančius parduoti ginklus autoritariniams režimams, britų vyriausybės ir Saudo Arabijos bendradarbiavimas gali tik stiprėti, ypač žinant, jog globaliame kontekste 2013-aisiais Saudo Arabija buvo ketvirta pasaulyje pagal karinių išlaidų apimtį (po JAV, Kinijos ir Rusijos), o pagal šioms išlaidoms skiriamą BVP procentą buvo pirma. Ir nors dažniau akcentuojamas prekybos tarp Vakarų ir Saudo Arabijos aspektas yra nafta (Saudo Arabija išlieka antra – po Kanados – neapdirbtos naftos importuotoja į JAV), nepaminėti milijardinių ginklų sandorių reikštų ignoruoti vieną svariausių jų bendradarbiavimo aspektų.
Žinoma, ta Vakarų ir Saudo Arabijos bendradarbiavimo sritis, apie kurią pastaraisiais metais kalbama daugiausia, yra kova su „Irako ir Levanto islamo valstybe“ (ILIV). Karaliaus Abdulos pastangos stabdyti ILIV skverbimąsi į jo karalystę yra suprantamos, tačiau tai nemažina Saudo Arabijos kontroversiško vaidmens šioje kovoje. Mat Saudo Arabija tiek ankstesnės, tiek dabartinės JAV administracijos vadinama stipria partnere kovoje su terorizmu, nors dar 2010-aisias portalas „Wikileaks“ paviešino JAV vyriausybės dokumentą, kuriame teigiama, jog „donorai Saudo Arabijoje yra didžiausias sunitų teroristinių grupių finansavimo šaltinis pasaulyje“. Anot Artimųjų Rytų politikos analize užsiimančio Vašingtono instituto, „šiandien Saudo Arabijos piliečiai ir toliau sudaro didelę dalį sunitų grupes Sirijoje remiančių donorų. Persijos įlankos šalys apskritai – manoma, jog iš jų Saudo Arabija yra dosniausia – jau pervedė šimtus milijonų JAV dolerių į Siriją per paskutiniuosius metus, įskaitant ILIV ir kitas grupes“. Ir nors šio instituto analizėje neteigiama, jog pati karalystės vyriausybė ramia ILIV, nurodoma, kad „Rijadas galėtų dėti daug daugiau pastangų stabdant privatų ILIV finansavimą“.
Groteskiškos pagyros ir žmogaus teisių pažeidimai
Kita karalystę ir jos buvusį karalių apibūdinanti kontroversija taip pat yra susijusi su ILIV. Tai – žmogaus teisių padėtis šalyje. Nors pasaulio lyderiai negailėjo karaliui Abdulai liaupsių, jį vadino pažangiu šalies vadovu, o Christine Legarde, Tarptautinio valiutos fondo direktorė, karalių apibūdino net kaip feministą ir moterų teisių gynėją, situacija šalyje šias pagyras daro ganėtinai groteskiškas. Žinoma, negalima paneigti, kad karalius Abdula iš tiesų suteikė moterims teisę balsuoti nuo šių, 2015-ųjų, metų ir dalyvauti olimpinėse žaidynėse, o jo įsteigta stipendijos studijoms užsienyje programa jau pasinaudojo per 100 tūkstančių Saudo Arabijos studentų (iš jų apie 20 procentų – moterys). Tačiau norint girti šalies monarchą, kurio karalystėje moterims neleidžiama vairuoti, o išžaginimo aukos nuteisiamos nuplakti rykšte už tai, kad buvo vienos su vyru, kuris nėra giminaitis, reikia užduoti kitą klausimą: su kuo lyginant karalius Abdula yra progresyvus? Kitas klausimas: ar čia galime vartoti žodį „progresas“, jei padėtį šalyje lyginame su bene viduramžių Europos situacija?
Moterų teisės nėra vienintelė žmogaus teisių organizacijų kritikuojama sritis. Visai neseniai pasaulyje nuskambėjo Saudo Arabijos socialinių interneto tinklų aktyvisto Raifo Badawi byla: už karalystės kritiką jis nubaustas dešimties metų laisvės atėmimu ir 1000 kirčių rykšte, paskirstytų po 50 kirčių per 20 savaičių. Pasauliniai protestai, peticijos, įvairių organizacijų bei vyriausybių raginimai pakeisti nuosprendį aktyvistui kol kas nesušvelnino Saudo Arabijos požiūrio į žodžio laisvę. Stipriai varžoma žodžio laisvė, mirties bausmė užmėtant akmenimis ir viešai nukertant galvą (kuo pasaulis baisisi, kai tą daro „Islamo valstybės“ kovotojai), karaliaus Abdulos siųsti kariai į Bahreiną taikioms demonstracijoms stabdyti – tai tik keli karaliaus politinio palikimo pavyzdžiai, jo partnerių lengvai ignoruojami, kai kalbama apie strategines partnerystes.
Draugiškas režimas, tik ne šalies piliečiams
Kol politikai diplomatiškai giria karalių ar nutyli apie žmogaus teisių pažeidimus Saudo Arabijoje, kalbėti apie situaciją šalies viduje yra itin svarbu. Šitokia situacija darsyk parodo, kad, žvelgiant iš Vakarų, kaip ir iš Rytų, perspektyvos, nėra gerų ar blogų režimų: yra tik draugiški ar nedraugiški režimai. Karaliaus Abdulos režimas, nevykdęs nei fundamentalių reformų, nei nedemokratizavęs šalį silpnindamas karališkosios šeimos galias, buvo toks: draugiškas režimas, savo ginklų sandoriais bei naftos eksportu džiuginęs Vakarų Europą ir JAV. Kitaip tariant, S. Hangtintonas savo civilizacijų susidūrimo tezėje neminėjo, kaip šį susidūrimą švelnina milijardai tarp šalių cirkuliuojančių dolerių.
Galiausiai reikia daryti tai, ko diplomatai dažniausiai prisibijo ir paprasčiausiai negali sau leisti – vadinti daiktus tikraisiais vardais. Karalius Abdula buvo vadovas valstybės, kurios valdymo forma yra absoliuti monarchija, o teisinė sistema yra iš esmės šariatas. „Jis nebuvo „geras diktatorius“, jis buvo diktatorius“, – teigia knygų autorius bei Rutgers universiteto Artimųjų Rytų programos direktorius Toby Jonesas.
Čia pagyros karaliui turėtų ir baigtis. Žinoma, klausantis pasaulio galingųjų (kurių artimiesiems neteko ir turbūt niekad neteks laikytis Saudo Arabijos įstatymų) pozicijų, karaliaus Abdulos palikimas yra visų pirma strateginės partnerystės stiprinimas, o ne vien per 2014-uosius brutaliomis mirties bausmėmis nuteisti daugiau nei 80 žmonių.
