• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sukako dveji metai, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) nare. Pirmieji narystės metai Lietuvai, galima sakyti, buvo mokymasis vaikščioti europiniais koridoriais, susivokti, kokias pozicijas ir reikšmę Lietuvos atstovai gali užimti Briuselio institucijose.

REKLAMA
REKLAMA

Antrieji metai – tai bandymas vis dažniau kalbėti, siūlyti, būti išgirstiems, apginti savo pozicijas. Surasta daugiau bendraminčių, vieningiau pradėta atstovauti ES šalių naujokių interesams. Tai išskirčiau kaip vieną pagrindinių akcentų. ES naujokės, tarp jų ir Lietuva, tapo varikliu senosios Europos reformoms. Mes pasisakome, kad būtina mažinti europinį biurokratinį aparatą, taip pat ir Europos Parlamento, dirbančio net trijose valstybėse, išlaidas. Šalių naujokių ir Lietuvos atstovai užėmė griežtą poziciją, svarstant Europos Sąjungos biudžetą. Mano siūlymai dėl transeuropinių energetikos tinklų ir didesnio energijos tiekimo saugumo taip pat sulaukė kolegų palaikymo. Šiuo metu naujosios šalys gana aktyviai vienijasi dėl įstojimo į euro zoną reikalavimų. ES senbuvės turi skaitysis ir su mūsų reikalavimais greičiau atverti darbo rinką naujųjų narių piliečiams. Panašių pavyzdžių, skatinančių Europą keistis, galima išvardyti daug.

REKLAMA

Po Didžiosios Britanijos pirmininkavimo ES estafetę nuo šių metų sausio perėmė Austrija. Ji skelbia prioritetą skirsianti ekonomikos augimui ir užimtumo skatinimui, tolesnei ES plėtrai ir klimato kaitai. Vis dėlto Austrija neskuba įsileisti darbo jėgos iš naujųjų narių. Reikia priminti ir jos neigiamą nuostatą dėl branduolinės energetikos plėtros, kuri Lietuvai ypač svarbi. Tačiau gyvenimas kupinas paradoksų – iškart po Naujųjų metų pagrindiniu Austrijos pirmininkavimo darbotvarkės klausimu kaip tik tapo energetika. Tai nulėmė kilusi energetikos krizė dėl Rusijos ir Ukrainos dujų konflikto. Austrija savo kailiu pajuto, koks pažeidžiamas energijos tiekimas, nesant bendros Europos Sąjungos energetikos rinkos.

REKLAMA
REKLAMA

Iš svarbių akcentų išskirčiau ir mūšį dėl laisvo paslaugų judėjimo. Laisvė teikti paslaugas, kokios tikėjomės, nebuvo iškovota, bet pirmieji ledai pralaužti. Kokia Paslaugų direktyva bus ateityje, daug priklausys ir nuo aiškinamojo darbo. Jei senosiose ES šalyse žmonėms bus tinkamai paaiškinta, kad „lenkų santechnikas“ iš jų neatims darbo vietos, o atvirkščiai – paslaugos taps kokybiškesnės ir pigesnės, padėtis keisis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iki gegužės 1 d. senosios ES narės turėjo apsispręsti, ar yra pasirengusios atverti savo darbo rinką darbuotojams iš naujų narių. Sveikinu Suomijos, Ispanijos ir Portugalijos sprendimą nuo gegužės įsileisti naujokių darbo jėgą. Apmaudu, kad Austrija ir Vokietija tvirtai laikosi pozicijos dar trejiems metams palikti darbo rinkas uždarytas. Belgija yra pasirengusi sušvelninti pereinamojo laikotarpio reikalavimus, o Prancūzija nusprendė iš dalies atsiverti dėl darbuotojų kai kuriuose sektoriuose trūkumo. Graikija, Liuksemburgas ir Italija irgi linkusios mažinti apribojimus. Jų Lietuvai nuo narystės ES pradžios netaiko Didžioji Britanija, Švedija, Airija.

REKLAMA

Išskirčiau ir energetikos klausimus. Lietuvai itin svarbia energetikos tema Europos institucijose pradėta diskutuoti po Rusijos ir Ukrainos dujų krizės. Daug garsiau prabilta apie bendros saugios ES sistemos sukūrimą, galimybę mažinti priklausomybę nuo energetikos žaliavų iš Rusijos. Svarbus įvykis – Europos Komisijos pristatyta žalioji knyga apie saugią, konkurencingą ir darnią energetikos politiką Europai.

REKLAMA

Noriu pasidžiaugti, kad Baltijos šalys pasirašė deklaraciją dėl saugaus energijos tiekimo Baltijos jūros regione ir kad Baltijos šalių energetikos bendrovės „Lietuvos energija“, „Eesti Energija“ ir „Latvenergo“ rengia studijų galimybę dėl naujo branduolinio reaktoriaus Ignalinoje statybos. Manau, kad Lietuva ir ateityje išliks atomine valstybe, juolab kad gyventojų požiūris tam palankus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip ryškų akcentą paminėčiau ir transeuropinių tinklų gairių svarstymą Europos Parlamente. Aš ne kartą aktyviai raginau europines institucijas peržiūrėti ES prioritetinių energetikos projektų sąrašus ir įtraukti į juos Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims svarbius dujotiekių ir elektros jungčių projektus. Europos Vadovų Taryba kovo pabaigoje oficialiai pripažino Baltijos valstybių energetinę izoliaciją nuo ES. Tai teigiamas faktas, galintis turėti esminės įtakos formuojant ES nuomonę dėl Baltijos šalių energetikos ateities.

REKLAMA

Derybos dėl ES biudžeto taip pat nelengvos. Akivaizdu, kad kova dėl naujos finansinės perspektyvos dar nebaigta. Ją nulėmė atsivėrę socialiniai ir ekonominiai skirtumai tarp ES šalių. Senbuvės naujokes kaltina gobšumu, nenoriai atsisako buvusių privilegijų, gausios paramos žemės ūkiui ir pan. Vis dėlto pinigus reikės dalytis. Dėl naujo biudžeto Europos Parlamentas plenerinėje sesijoje balsuos gegužės mėnesį. Kaip žinome, pirminis susitarimas dėl 2007–2013 m. finansinės perspektyvos yra pasiektas, nutarus biudžetą padidinti 4 milijardais eurų, palyginti su tuo, kurį gruodį siūlė Europos Vadovų Taryba.

REKLAMA

Pastaruoju metu europinės institucijos gręžiasi į paprastą žmogų – siekia skatinti eilinius Europos piliečius aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir priimant ES teisės aktus bei kitus sprendimus. Balandžio pradžioje Europos Parlamentas plenarinėje sesijoje pritarė Europos Komisijos iniciatyvai „Aktyvių piliečių Europa 2007–2013 m.“. ES institucijos skatinamos išlaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su pilietine visuomene, remti piliečių dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, raginti juos diskutuoti ir reikšti nuomonę dėl siūlomų teisės aktų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visuomenės apklausos Lietuvoje irgi rodo didelį žmonių nepasitikėjimą svarbiausiomis valstybės institucijomis, mažėja ir rinkėjų aktyvumas. Eurobarometro duomenimis, lietuviai labiausiai nepasitiki politinėmis partijomis, Seimu, Vyriausybe. Aktyvių Europos piliečių projektui įgyvendinti 2007–2013 m. laikotarpiui numatoma skirti apie 300 mln. eurų. Pilietiškumo ugdymas daug priklausys ir nuo pačių piliečių – miestų ir kaimų bendruomenių, kitų visuomenės grupių dalyvavimo šioje programoje.

Šarūnas Birutis yra Europos Parlamento Liberalų ir demokratų frakcijos už Europą narys.

„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų