Psichologas, lektorius ir sapnų ekspertas Tadas Stumbrys teigia, kad į sapnus būtų galima žiūrėti kaip į savo asmenybės analizavimo būdą.
„Tam tikra prasme, į sapnus galima žiūrėti taip, kad jie tikrai kartais padeda spręsti mūsų problemas ir neretai jie gali pasufleruoti labai puikių sprendimų. Ne tik problemų sprendimų būdų, nemažai mokslo įvairių atradimų, pasibaigusių Nobelio premijos apdovanojimais, taip pat buvo atrasti sapnų metu“, – pasakoja sapnų ekspertas.
Sapnininkas tik pramoga
Tačiau neretai žmonės yra linkę ne tiek jau daug ir gilintis į tuos sapnus, kur kas paprasčiau jiems atrodo tiesiog atsiversti garsųjį „Sapnininką“. Tačiau T. Stumbrys patikina, kad tokių knygų nevertėtų laikyti rimtais šaltiniais.
„Tai yra pramoga. Nuo seniausių laikų žmonės bandydavo suprasti sapnus, juos paaiškinti. Kai kurie sapnininkų fragmentai yra išlikę net ir iš Senovės Egipto, siekia kelis tūkstančius metų“, – priduria jis.
Sapnų eksperto teigimu, žmonėms sapnai visada keldavo susidomėjimą, tačiau įvairūs sapnai gali turėti skirtingą prasmę kiekvienam iš mūsų.
„Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad jūs vaikystėje esate augę su šunimis, jie buvo geriausi jūsų draugai, jūs linksmai leisdavote laiką su jais. Tačiau man – vaikystėje įkando šuo. Tuomet mums abiems susapnavus šunį, apimtų visiškai skirtingas emocinis fonas ar asocijacijos“.
Sapnuoti mirusiuosius
Dar viena jautresnė sapnų pusė – mirusių artimųjų susapnavimas. Neretai tokie sapnai žmonėms sukelia ne tik skaudžius prisiminimus, tačiau jie bando įžvelgti kažkokias sąsajas, ima galvoti, jog galbūt mirusieji bando su jais susisiekti.
„Dažniausiai mes sapnuojame tuos dalykus, su kuriais turime stipresnius emocinius saitus. Jeigu tai yra brangūs mūsų artimi žmonės, mes esame linkę juos sapnuoti. Tai yra viena iš terapinio proceso dalis, kuri mums leidžia susitaikyti su tuo, kas įvyko ir tai išgyventi“, – komentuoja sapnų ekspertas.
„Apskritai, viena iš tokių sapnų funkcijų – emocijų reguliavimas. Prieš kelis dešimtmečius buvo atliktas tyrimas, kurio metu dalis žmonių sapnuodavo savo buvusį partnerį, o kita dalis – nesapnuodavo. Vėliau ekspertai pažiūrėjo, kaip tokie žmonės jautėsi po metų: tie, kurie sapnavo buvusiuosius – po metų daug geriau jautėsi“.
Visą pokalbį su T. Stumbriu žiūrėkite čia:
