„Šioje situacijoje mes dar tikrai negalime priimti jokių sprendimų. Susėsime su premjere ir kalbėsime“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė D. Šakalienė.
„Lietuva buvo viena iš pirmųjų valstybių, kuri atsistojusi tiesiai pasakė, kad mes būtume pasirengę ir šiame formate padėti Ukrainai. Bet noriu dar kartą pabrėžti, nes mačiau nesusipratimų visuomenėje – mūsų kariai galėtų būti siunčiami į Ukrainą tik nutraukus ugnį“, – pridūrė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovė.
Anksčiau I. Ruginienė yra sakiusi, jog dar neturi aiškios pozicijos dėl karių siuntimo į Ukrainą. Vis dėlto D. Šakalienė pažymi suprantanti tokį premjerės požiūrį ir tikina, jog prieš priimant tokius svarbius sprendimus ministrei pirmininkei reikia laiko tinkamai įvertinti esamą situaciją ir gauti kompetentingą patarimą.
„Premjerė (…) atėjo iš absoliučiai kitos srities, iš socialinių reikalų srities. Aš manau, kad tai yra pagarbos vertas požiūris, kad prieš priimant sprendimus, kurie yra susiję su saugumu ir gynyba, ji nori ramiai įsivertinti, gauti patarimą ir tuomet toje situacijoje priimti sprendimą, būdama pilnai informuota“, – premjerės poziciją aiškino D. Šakalienė.
Kaip skelbta anksčiau, Vakarai jau kurį laiką diskutuoja apie galimą Europos šalių karių siuntimą į Ukrainą. Prezidentas Gitanas Nausėda rugpjūčio pabaigoje sakė, jog kol kas ankstyva pasakyti, ar tarp „Norinčiųjų koalicijos“ valstybių pajėgų bus ir Lietuvos kariai. Vis tik, šalies vadovo teigimu, Vilnius yra pasirengęs prisidėti prie Ukrainos saugumo garantijų užtikrinimo.
Tuo metu D. Šakalienė tvirtino, kad Lietuva yra pasiruošusi siųsti pajėgas į Ukrainą, jei karą sukėlusi Rusija nutrauks ugnį, o sąjungininkai susitars dėl Kyjivui žadamų saugumo garantijų.
Savo ruožtu premjere paskirta socialdemokratė Inga Ruginienė teigė dar neturinti aiškios pozicijos dėl karių siuntimo į Ukrainą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
