Nuo pat žmogaus atsiradimo šioje žemėje kartu atsirado ir malonumų ieškojimas. Nieko nepadarysi, mes nesame tobuli Dievo kūriniai, visi daugiau ar mažiau nepasitikime savimi, bet kiekvienas norime būti laimingas, sugebėti atsipalaiduoti, jaustis žavūs ir nepakartojami. Malonumas – vienas iš žmogaus stimulų judėti pirmyn.
Aišku, didesnis malonumas yra tas, kurį gauni po tam tikro laiko, įdėjęs daugiau pastangų, nei tas, kurį gauni čia ir dabar, su minimaliomis pastangomis. Deja, dėl mūsų netobulumo mes labai dažnai renkamės tuos greitus malonumus, per daug nesukdami galvos apie atokesnes tų ,,džiaugsmų“ pasekmes. Tokia tvarka buvo iki mūsų, tokia ji liks ir po mūsų. Tik bėgant metams tų greitųjų malonumų pasirinkimas bus vis didesnis, gebantis patenkinti ir pačių išrankiausių poreikius.
Tarp malonumų ieškotojų rasime ir be galo turtingų ir visiškų skurdžių, užimančių aukštas visuomenines pareigas ir benamių, pasiekusių mokslo aukštumas ir beraščių, tarp kuriančių meno šedevrus ir juos naikinančių. Kiek mes būsime aktyvūs greitų malonumų ieškotojai, tikrai nepriklauso nuo mūsų visuomeninio ,,svorio“. Tai vidinė būsena. Kiek aš sugebėsiu save priimti toks koks esu ir tuo pasidžiaugsiu, tiek aš jausiuos komfortiškai, nebijodamas apsijuokti, pasirodyti balta varna ir, aišku, man reikės minimaliai (o gal visai nereikės!) greitų malonumų. Vieni iš labiausiai paplitę greitų malonumų suteikėjai - visos narkotinės medžiagos plačiąja prasme. Noriu šiandien pakalbėt apie vieną iš jų, labiausiai paplitusią ir dėl to atnešančią skaudžiausių pasekmių – alkoholį. Tai legalus, vienas iš pačių stipriausių narkotikų.
Alkoholis šiandien – mūsų gyvenimo kasdienybė. Jis liejasi laisvai, gundo mus kiekviename žingsnyje, be jo pagalbos mes jau nesugebame pabendrauti ir su pačiu geriausiu draugu. Dauguma jį išbando jau pradinėse klasėse, o tarp 14 – 15 m. paauglių (tiek mergaičių, tiek berniukų) nedaug pavyks rasti tokių, kurie nuo išgerto alkoholio kiekio nebūtų apsivėmę. Tokia mūsų dienų realybė. Džinas išleistas iš butelio ir atgal jo įvilioti nepavyks. Buvo tokių bandymų, bet dar niekam nepavyko. Tokiu atveju belieka kalbėti apie saugų, mažiau žalojantį, saikingą alkoholio vartojimą (keistai skamba – saugus narkotiko vartojimas).
Gal šie mano pasąmprotavimai padės jaunam žmogui, dar nesančiam priklausomybės liūne, susimąstyti, pasirinkti teisingą gyvenimo kryptį. Juolab, kad turtinga alkoholio pramonė negaili lėšų reklamuodama teigiamas alkoholio savybes, ,,nežalingus“ silpnuosius alkoholinius gėrimus. Ir tai jiems sekasi. Labai didelė žmonių dalis, ypač jaunimo, jau įtikinti, kad alus, sidras yra ,,nekaltas“ gaivinantis gėrimas. Kaip jie nustemba, kai jiems aiškiais skaičiais parodai, kiek tame ,,nekaltame“ gėrime yra gryno alkoholio. Kaip mes suprantame saikingą alkoholio vartojimą? Čia ribų mūsų fantazijai nėra. Ko tik netenka prisiklausyti dirbant su priklausomais nuo alkoholio žmonėmis! Pvz: ,,kai išgeriu butelį ant galvos“, ,,kai begerdamas prie stalo užmiegu“, ,,kai visi aplinkiniai tampa mieli ir noriu juos mylėt“, ,,kai pats savo kojomis pareinu į namus“, ,,kai neturėdamas balso imu dainuot ir taip gražiai skamba“, ,,kai negeriu kiekvieną dieną“.
Šį sąrašą būtų galima tęsti be galo. Uždavus pašnekovui klausimą, kaip jis supranta saikingą alkoholio vartojimą, pirmiausia jo veide atsiranda suglumimas, po to pauzė, paskui pyktis – ko čia kimbi su kvailais klausimais. Toliau remiant jį su tuo klausimu jau pasipila ištisas liaudies išminties lobynas. Iš tikrųjų, nėra taip paprasta apibrėžti, kada tu esi saikingai išgėręs, o kada jau padauginęs. Man patinka vieno danų autoriaus saikingo alkoholio pavartojimo apibrėžimas: kai išgėręs elgiesi taip, kaip blaivas galvoji, kad turėtum elgtis. Šią mintį galėtų paaiškinti toks pavyzdys. Praktiškai visi mes blaivia galva sutinkame ir pritariame teiginiui, kad išgėrus alkoholio vairuoti negalima. Ir jeigu aš, nesvarbu kiek išgėręs sėdu už vairo, vadinasi esu išgėręs nesaikingai. Ir šiuo atveju jau netiktų pasiaiškinimas, kad aš nesijaučiau apsvaigęs, įpūčiau tik 0,41 ‰ . Lengvas apsinuodijimas alkoholiu prasideda nuo 0,5 ‰ alkoholio kraujyje.
Šis kiekis jau keičia mūsų būseną, kurios pasikeitimo mes patys nesugebame pastebėti, nes lengvas apsinuodijimas pasireiškia euforija, savikontrolės ir savikritikos stoka. Aš jaučiuosi ypač gerai, kaip aš galiu būti apsinuodijęs? Deja, deja... Bet kiek aš čia bebandyčiau filosofuoti apie saikingumą, daugumas iš mūsų nori realių skaičių. Kiek aš kiekvieną dieną galiu išgerti alkoholio, kad nerizikuočiau tapti nuo jo priklausomu? Susikalbėjimui palengvinti yra įvestas terminas standartinis alkoholio vienetas (SAV). Vienas SAV – 10 g alkoholio. Tai atitiktų maždaug 330 g 5º alaus, 150 g vyno, 120 g likerio, stipraus vyno, 40 g stiprių gėrimų (viskis, degtinė, brendis). Įvairiose šalyse yra nustatyta skirtinga norma.
Daugelyje Europos šalių rekomenduojama norma moterims yra iki 14 SAV per savaitę, vyrams – iki 21 SAV per savaitę. Pažymėtina, kad vienas SAV turi būti išgeriamas ne greičiau, kaip per valandą, negalima visos savaitės dozės išgerti per parą, taip pat savaitėje turi būti 2 dienos, kai alkoholio visiškai nevartojame. Tad dabar pasiskaičiuokime, ar daug kas iš mūsų geriame nerizikingai? O tie, kurie dar geria nerizikingai, irgi neturėtų per daug džiūgauti. Nereikia pamiršti, kad alkoholis yra narkotikas, o visi narkotikai vartojami tam, kad apsvaigtume, patirtume malonumą.
Deja, dažnėjant narkotiko vartojimui, didėja dozė, nuo kurios mes patiriame malonumą. Taip ateina laikas, kai mes nenorėdami vis dažniau peržengiam pavojingą ribą, kaskart kartodami, kad sekančio išgėrimo metu reikės stipriau kontroliuoti išgerto alkoholio kiekį. Taigi, jeigu aš leidau sau nors kartą gyvenime išgerti alkoholio, turiu atvirai pripažinti, kad kažkokiu procentu aš rizikuoju pakliūti į jo pinkles. To nepripažinimas tolygus žaidimui ,,rusiška ruletė“. Savo praktikoje teko sutikti ne vieną, kuris teigė, jog jam taip niekada neatsitiks. Deja, praėjus keletui ar keliolikai metų, ,,tai“ atsitiko. Sėkmės mąstant ir bandant! Gyd. psichiatras S. Naujokas
