REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sodams tręšti tinka tiek paprastos, tiek sudėtinės ar kompleksinės trąšos. Svarbiausia – nustatyti, kokio elemento vaismedžiams trūksta. Tačiau retas sodininkas mėgėjas atlieka dirvožemio tyrimus ir aiškinasi, ko trūksta jo auginamiems vaismedžiams.

REKLAMA
REKLAMA

Geriau tręšti per du kartus

Vegetacijos pradžioje galima naudoti populiariausią azoto trąšą – amonio salietrą. Ja patartina tręšti neutralios arba jai artimos reakcijos dirvožemiuose įveistus sodus. „Jei dirvožemiai rūgštesni, labiau tinka kalcio arba kalcio-amonio salietra. Šios trąšos nerūgština dirvos. Azoto trąšomis tręšiama pavasarį, maždaug antroje balandžio pusėje. Lengvas dirvas arba tada, kai reikia išberti daugiau trąšų, rekomenduojama tręšti du kartus. Antrą kartą tręšiama po 2–3 savaičių“, – patarė Juozas Lanauskas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas.

REKLAMA

Azoto trąšas, pasak jo, išberti per du kartus verta dar dėl vienos labai svarbios priežasties: mūsų klimato sąlygomis, vaismedžiams žydint, dažnai būna šalnų. Nušalus žiedams, gausiau azotu anksti pavasarį patręšti nederantys vaismedžiai stipriau auga, todėl tenka daugiau lėšų ir laiko skirti jiems genėti bei formuoti. Jei šalnos sunaikina būsimą derlių, antrą kartą galima netręšti. Sumažinus azoto normą nederančiame sode, vaismedžiai auga lėčiau. Taip sutaupoma ir laiko, ir lėšų.

REKLAMA
REKLAMA

Kalio trąšos tinka rudenį

Iš fosforo trąšų reikėtų paminėti superfosfatus ir amofosus. Pastaruosiuose, be fosforo, yra ir amoniakinio azoto. Iš amofoso fosforas greičiau p a s i s a - vinamas. F o s f o - ro trąšomis vaismedžius patartina tręšti rudenį, kai dirvoje daugiau drėgmės, tada trąšos greičiau įsigeria. Sodams, anot J.Lanausko, tinka chloridinės arba sulfatinės kalio trąšos. „Kalio chloridas yra pigesnis. Jį patartina išberti rudenį, kai vaismedžiai baigia vegetuoti. Su kalio chloridu į dirvą patekusį chlorą per žiemą ir ankstyvą pavasarį vanduo išplauna iš šaknų zonos ir neigiamo poveikio vaismedžiams nėra. Nelabai gausiai kalio chloridu (iki 100 kg/ha) galima tręšti ir pavasarį“, – patarė pašnekovas. Gera trąša yra kalio magnezija. Ja reikėtų tręšti tik tais atvejais, kai vaismedžiams trūksta ne tik kalio, bet ir magnio. Iš magnio trąšų tinka magnio sulfatas (bevandenis bei hidratuotas) ir kizeritas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rudenį – mažiau azoto

Kompleksinėmis ir sudėtinėmis trąšomis patartina tręšti lengvuose nederlinguose dirvožemiuose augančius vaismedžius. Jose yra skirtingas azoto, fosforo, kalio ir mikroelementų kiekis bei santykis. „Trąšos gali būti su chloru ir bechlorės. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia pasirinkti tokias, kurios labiausiai atitiktų augalų poreikius bei papildytų dirvožemį trūkstamais elementais. Obelims dažniausiai trūksta azoto ir kalio, tad šių elementų trąšose turėtų būti daugiausia“, – patarė specialistas. Jeigu tręšiama rudenį, trąšose turi būti mažiau azoto (iki 5 proc.) arba visai jo nebūti. Tręšiant pavasarį, atsižvelgiant į dirvožemį, azoto ir kalio santykis trąšose turėtų būti 1:1–2. Jei trūksta konkretaus elemento, jo kiekis papildomas tręšiant kitomis trąšomis.

REKLAMA

Per lapus pasisavina greičiau

Jei vaismedžiams akivaizdžiai trūksta vieno ar kito elemento, juos būtina nupurkšti vandeniniais trąšų tirpalais. „Patręšti per lapus profi laktiškai verta nuo nepalankių veiksnių nukentėjusius vaismedžius. Tokia pagalba bus ypač efektyvi po šaltos žiemos, šalnų ar sausros metu. Mat dažnai sutrinka vaismedžių, patyrusių stresą, mityba. Tada trąšomis nupurkšti vaismedžiai greičiau atsigauna“, – aiškino dr. J.Lanauskas. Trąšos paprastai purškiamos kartu su pesticidais. Tad galima tuo pačiu metu kovoti ir su amarais ar kitais kenkėjais, sustabdyti rauplių ar puvinių plitimą. Retai pasodintiems sodams (6 x 4 m) nupurkšti trąšų rekomenduojama sunaudoti 10 l arui. Purkšti reikėtų ramią nevėjuotą dieną, anksti ryte arba vakare, kai neskraido bitės. Oro temperatūra turi būti ne aukštesne kaip 15 °C. Viename are augantiems vaismedžiams purkšti trąšas reikėtų atskiesti ne mažiau kaip 5 l vandens. Kuo ilgiau po purškimo vaismedžių lapija būna drėgna, tuo daugiau elementų jie pasisavina. Kai labai šilta, skiedinio vanduo greitai išgaruoja, ant lapų (vaisių) susidaro druskos kristalai, ir purškimo efektyvumas būna mažesnis. Purkštuvą reikia sureguliuoti taip, kad smulkia rasa tolygiai pasidengtų visi vaismedžio lapai.

Rapolas Tamošiūnas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų