REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Trečiadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) aiškinosi, kokį poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui turi lietuvių verslas Rusijoje. Posėdyje pristatytos ir įstatymo pataisos, kuriomis siekiama uždrausti visus verslo ryšius su Lietuvos pripažintomis teroristinėmis valstybėmis.

Trečiadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) aiškinosi, kokį poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui turi lietuvių verslas Rusijoje. Posėdyje pristatytos ir įstatymo pataisos, kuriomis siekiama uždrausti visus verslo ryšius su Lietuvos pripažintomis teroristinėmis valstybėmis.

REKLAMA

Komiteto posėdyje dalyvavęs tarptautinės politikos ekspertas Marius Laurinavičius pabrėžė, kad „bet koks verslas su Rusija yra grėsmė nacionaliniam saugumui“.

„Mes žinome, kad dabartinė Rusija yra KGB sukurta valstybė, iš esmės veikianti visiškai pagal tą patį modelį“, – priminė jis.

Viso NGSK posėdžio klausykite: 

Anot M. Laurinavičiaus, norint suprasti, kaip veikia verslas Rusijoje, reikia atsižvelgti į praėjusio amžiaus 6 dešimtmetį, kuomet Sovietų Sąjungos KGB sukūrė „trečią dėmenį jų žvalgybos sistemoje“.

Pagal tuometinę KGB sistemą nuspręsta, kad verslas – integruota Rusijos žvalgybos dalis.

„Kadangi verslas yra žvalgybinė Rusijos dalis, ji yra panaudojama kaip ardomosios veiklos ar bet kokios kitos priešiškos veiklos prieš tą valstybę dalis. Aišku, kuo didesnis verslas, tuo tos rizikos didesnės. Kuo verslas mažesnis, tuo tos rizikos mažesnės. Įsileisdami bet kokį verslą mes iš esmės įsileidžiame kažkokią Rusijos žvalgybos dalį“, – pabrėžė jis.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes visą laiką kėlėme klausimą – kur ta esminė riba? Karo kontekstas keičia viską iš esmės: atsiranda sankcijų politika, aiškūs sankcijų paketai, kurie keičia verslo logiką. Bet be sankcijų paketų ir sankcijų reguliavimo atsiranda ir kiti dalykai, tokie kaip moraliniai aspektai, kaip netiesioginis karo finansavimas, kai tu dirbi Rusijos rinkoje ir, pavyzdžiui, moki mokesčius į Rusijos Federacijos biudžetą ar dalyvauji Lietuvos politikoje, o kita ranka turi verslą Rusijos Federacijoje. Tai yra tam tikri momentai, kurie kelia daug įvairių klausimų“, – kalbėjo NGSK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

REKLAMA

Jis taip priminė, kad Lietuva pirmoji šalis, pripažinusi, kad Rusija yra teroristinė valstybė: „Tad klausimas – kas iš to? Ar tai tik politinė deklaracija, ar turėtume turėti kitus aspektus ir naujesnį reguliavimą?“.

Siūlo įstatymiškai uždrausti verslo ryšius su teroristinėmis valstybėmis

Komiteto posėdyje pristatytos ir siūlomos Nacionalinių pagrindų įstatymo pataisos, kuriomis siekiama uždrausti visus verslo ryšius su valstybėmis, kurias Lietuva yra pripažinusi teroristinėmis.

„Šios valstybės piliečiai, kuriems nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje nėra suteiktas pabėgėlio statusas, neturi teisės būti Lietuvos Respublikoje įsisteigusių juridinių asmenų dalyviais“, – siūlomas įstatymo pataisas pristatė Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys Raimundas Lopata.

REKLAMA
REKLAMA

Pataisomis jis siūlo, kad visi minimame straipsnyje įvardinti „santykiai su valstybe, pripažinta teroristine ar remiančia terorizmą, privalo būti nutraukti per 3 mėnesius po valstybės paskelbimo teroristine ir remiančia terorizmą apie tai informuojant raštu Valstybės saugumo departamentą (VSD)“

Anot R. Lopatos, įstatymo pataisas taip pat papildytų ir straipsnis „Rizikos valstybės“.

„Tai valstybės, kurias VSD yra įvardinęs kaip valstybes, kuriose veikla kelia tam tikrą grėsmės lygį Lietuvos Respublikai ar valstybės, kur tarptautiniu mastu yra laikoma, kad jose nesilaikoma žmogaus teisių.

Antra – NSGK pateikia Seimui motyvuotą pasiūlymą valstybę įtraukti į rizikos valstybių sąrašą. Ir trečia – verslo subjektai, vykdydami veiklą su valstybėmis, kurios yra rizikos valstybių sąraše ar jų piliečiais, nebus remiami ir ginami Lietuvos Respublikos“, — nurodė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visgi pastarąją nuostatą sukritikavo teisininkas Andrius Nevera.

„Taip negali būti, nes Konstitucijoje yra parašyta visiškai kitaip. Konstitucijos straipsnis kaip tik kalba apie piliečių būtiną gynybą“, – pabrėžė jis.

FNTT: Rusijos ir Baltarusijos piliečiai Lietuvoje investuoja netiesiogiai

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas sako, kad tiesioginių investicijų iš Rusijos ar Baltarusijos Lietuvoje pamatoma „ledkalnio viršūnė“.  

„Per pastaruosius metus matėme, kad investicijos, lėšos, piniginiai srautai iš Rusijos, Baltarusijos dažniausiai būna investuojamos netiesiogiai“, – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje trečiadienį sakė M. Petrauskas. 

REKLAMA

„Jeigu žiūrėtume, kas yra galutinis naudos gavėjas, turbūt pamatytumėm Rusijos ar Baltarusijos piliečius, bet dažniausia, kas būna matoma arba parodoma, būna kur nors Europos Sąjungoje, ofšorinėse šalyse registruotos bendrovės ir gan dažnai Rusijos piliečiai, turintys antrąsias ar trečiąsias pilietybes, pavyzdžiui, Šveicarijos ar Didžiosios Britanijos. Tai tas ryšys su Rusija ar Baltarusija prapuola. Tiesioginių investicijų iš Rusijos ar Baltarusijos matome tik ledkalnio viršūnę“, – kalbėjo M. Petrauskas. 

Tuo metu Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos skyriaus vedėja Alina Budrauskaitė sakė, kad stambios investicijos Rusijoje jau kurį laiką mažėja.

REKLAMA

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė pabrėžė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lietuvos įmonės veikiančios Rusijoje ar Baltarusijoje buvo paragintos trauktis iš šių rinkų.  

Ji informavo, kad Lietuvos verslo investicijos Rusijoje siekia 103 mln. eurų, o daugiausiai – į prekybą (67 mln. eurų). Tai sudaro 1 proc. visų Lietuvos investicijų į kitas šalis.

Viceministrės duomenimis, Rusijoje yra investavusios 73 Lietuvos įmonės ir gauna apie 11 mln. eurų dividendų.  Tuo metu Rusijos investicijos Lietuvoje siekia 281 mln. eurų. Daugiausia investuota į nekilnojamąjį turtą, ypač į privatų.  Lietuvoje veikia 365 Rusijos įmonės, daugiausiai smulkios.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visgi Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis patikino, kad šalies verslas savo ateities „konceptualiai su Rusija nebesieja“.

„Nepriklausomai nuo to, kad dabar jokio tokio konkretaus reguliavimo nėra, daug verslų iškart pasitraukė ir dar dabar traukiasi. Ateities su Rusija ir Baltarusija verslas nebesieja. Čia yra fundamentalus išeities taškas.

Anot jo, norima pasvarstyti, kaip turėtų elgtis tokį verslą turintys asmenys, tarp jų – ir politikai.

„Bendrai pažiūrėti, kaip, pavyzdžiui, politikai, kurie turi verslus, turėtų elgtis tokiomis situacijomis ir panašiai, kokį tai daro poveikį mūsų politinės sistemos atsparumui“, – tvirtino jis.

Pati didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui (verslui, ekonomikai, biudžeto pajamoms) yra anūkas su seneliu
Uztemsinkit saule,ji teka is rytu
del kazkokio laurinaviciaus nusipezejima, viskas aisku, cia nera ka komentuoti, bet gal ne visi, esantys valdzioje, tiek siaubingai nukvako....
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų