Vienoje spaudos konferencijoje nuskambėjo toks trumpas dialogas:
- Daugelis žmonių sako, kad šie metai yra pabaigos pradžia. Ką jūs manote? - paklausė sporto žurnalistas.
- Kitas klausimas, prašyčiau! - greitai atkirto Rodžeris Federeris.
Jei tik viskas būtų taip paprasta... Jei tik geriausias mūsų kartos – o gal ir visų laikų – tenisininkas galėtų taip lengvai (kaip dar visai neseniai savo varžovų) nusikratyti visų nepatogių klausimų. Bet jis negali. Tik ne dabar. Tik ne po to, kai šiemet pralaimėjo jau šešis teniso mačus – beveik tiek pat, kiek per visą praėjusį sezoną.
Šveicaras pajėgiausių pasaulio teniso žaidėjų reitinge karaliauja jau taip ilgai (jei būti tiksliems, iš viso 224 savaites nuo 2004-ųjų metų vasario mėnesio antros dienos), kad dauguma šio sporto aistruolių nebeatsimena, ne tik kada, bet ir koks sportininkas buvo paskutinis, lenkęs R. Federerį. Be kita ko, jis buvo laikomas neįveikiamu niekam, išskyrus Rafaelį Nadalį. Bet jau nebe.
Anksčiau tenisininkai, kuriems itin retais atvejais vis tik nusišypsodavo laimė įveikti R. Federerį, galėdavo iš tikrųjų didžiuotis. Jie būdavo įtraukiami į specialius sąrašus ir patekdavo į sporto istoriją.
O dabar „nenugalimu” vadinamas tenisininkas pralaimi tokiems varžovams, kad apie juos dažnai net iškyla klausimas: „Kas čia toks?”
Škotas Andy' Murray'us, amerikietis Mardy's Fishas, čekas Radekas Stepanekas - visi jie susitvarkė su Rodžeriu šiais metais. Tad galima net neabejoti, kad pagrindiniu klausimu šią vasarą teniso pasaulyje bus šis: „Ar tai pabaigos pradžia?”
Ir Federeriui nemalonaus klausimo gali nepavykti nusikratyti ilgam.
Atsakymas priklauso nuo to, kaip mes apibrėžime tą „pabaigą”. Tai gali būti nenugalimojo Federerio eros pabaiga: juk paskutiniai pralaimėjimai sutraiškė į šipulius pagrindinį ir galingiausią jo ginklą – baimę.
Priešininkai, kurie anksčiau prieš mačus su tituluotoju šveicaru vylėsi išvengti sutriuškinimo ir visiško pažeminimo bei palikti kortą su bent iš dalies išsaugota garbe, dabar jau mąsto visai kitaip: „Jei Andy's Murray'us, Mardy's Fishas ir Radekas Stepanekas galėjo jį įveikti, kodėl to negalėčiau pabandyti padaryti ir aš?”
Serbas Janko Tipsarevičius, kuris privertė Federerį atlaikyti penkių setų trilerį sausį Australijoje vykusiame atvirajame teniso čempionate, po galiausiai pralaimėtos dvikovos teigė: „Visi turi suprasti, kad Rodžeris Federeris irgi žmogus ir nėra neįveikiamas. Jis taip pat jaučia spaudimą.”
Dabar, nepaisant kelių paskutiniu metu patirtų nesėkmių, Federeris vis tiek bus laikomas favoritu bet kuriame turnyre (gal tik išskyrus Prancūzijos atvirąsias pirmenybes, kuriose paprastai karaliauja R. Nadalis). Šveicaras gali nesibaiminti ir to, kad greitu laiku praras pirmosios pasaulio raketės titulą. Jam tik 26-eri metai. Tad dar šiek tiek per anksti tikėtis, kad R. Federerio įgūdžiai ir meistriškumas pradės staigiai nykti. Jis vis dar žaidžia lengvai, graciškai ir, žinoma, su žudikiška precizija.
Tiesa, panašu, kad jaunasis Serbijos talentas Novakas Djokovičius jau lūkuriuoja eilėje ir nekantrauja, kada pagaliau galės nuversti šveicarą nuo sosto.
Kartą serbas jau buvo įveikęs R. Federerį ir tenka pripažinti, kad N. Djokovičius turi visas reikiamas savybes, kurios gali priversti dabartinį teniso karalių pradėti galvoti apie pasitraukimą – juk tai padaryti būnant viršūnėje visada smagiau.
Taigi scenarijus gali būti toks: iki metų pabaigos Djokovičius aplenks R. Nadalį ir pakils į antrąją reitingo vietą, o iki kitų metų vidurio serbas gali užsiropšti net iki pirmosios pozicijos stipriausių planetos tenisininkų klasifikacijoje arba bent iki jos priartėti iki tokio atstumo, kurio jau seniai niekas nebuvo pasiekęs.
Prieš patirdamas pralaimėjimą Romos turnyre ant grunto dangos Federeris tikino: „Manau, kad man vienu metu šiek tiek trūko žaidybinės praktikos – tada, kai pralaimėjau Dubajuje pirmajame raunde. Bet dabar aš jaučiuosi grįžęs į savo roges ir jaučiuosi taip tarsi nieko nebūtų atsitikę.”
Visgi panašu į tai, kad šis tas atsitiko ir kad ne viskas yra taip gerai ir gražu, kaip Federeris piešia. O blogiausia - tai, kad nuo realybės ir jis pats negalės ilgai bėgti.
