Pasak R. Mockaus, šie Baltarusijos režimo veiksmai sukėlė pavojų žmonių gyvybėms ir pažeidė tarptautinę teisę.
„Lietuva demonstruoja lyderystę ryžtingai gindama savo ir Europos Sąjungos interesus, siekia tarptautine teise grindžiamos santvarkos. Šis istorinės reikšmės žingsnis – pirmoji Lietuvos tarpvalstybinė byla Tarptautiniame Teisingumo Teisme – pabrėžia mūsų įsipareigojimą naudotis tarptautiniais teisiniais mechanizmais ginant nacionalinius interesus ir siekiant teisingumo“, – pranešime cituojamas R. Mockus.
Jo teigimu, būtina apginti Lietuvos reputaciją ir teisiniais būdais pripažinti Baltarusijos režimą atsakingą už neteisėtą migracijos bangą ir dėl to kilusius žmogaus teisių pažeidimus.
„Tokie teisiniai veiksmai prisidės prie svarbių tarptautinės teisės dokumentų aiškinimo, kuris pasitarnaus visos tarptautinės bendruomenės interesams atgrasant Baltarusiją ir kitus režimus nuo panašių pažeidimų ateityje“, – nurodė R. Mockus.
Anot jo, kreipdamasi į Hagos teismą Lietuva siunčia žinią, kad nė viena valstybė negali naudoti pažeidžiamų žmonių kaip „įkaitų politiniams tikslams“.
R. Mockaus teigimu, byloje bus siekiama „tinkamos kompensacijos“, nes dėl Baltarusijos veiksmų Lietuva patyrė didelių finansinių, institucinių ir operacinių iššūkių.
Kaip rašė BNS, Lietuva pirmadienį padavė Baltarusiją į Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl Aliaksandro Lukašenkos režimo sukeltos ir, anot Užsienio reikalų ministerijos (URM), tarptautinę teisę pažeidžiančios migrantų krizės.
URM anksčiau pirmadienį pažymėjo, kad byla susijusi su valstybių įsipareigojimų pažeidimais pagal Jungtinių Tautų Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru.
Pasak URM, Minsko dalyvavimą organizuojant krizę liudija tai, kad Baltarusijos valstybinės įmonės padidino skrydžių iš Artimųjų Rytų ir kitų regionų skaičių, organizavo vizų išdavimą ir apgyvendinimą atvykstantiems migrantams.
Be to, atvykę į Baltarusiją daugelis migrantų iki Lietuvos sienos buvo lydimi Baltarusijos saugumo pajėgų ir verčiami ją kirsti neteisėtai, dažnai pavojingomis ir gyvybei grėsmę keliančiomis sąlygomis.
URM teigimu, Baltarusijos pasienio tarnybos nepaisant prašymų bendradarbiauti atsisakė dirbti su Lietuvos institucijomis siekiant sustabdyti neteisėtus sienos kirtimus.
Lietuvos reikalavimai byloje apima visišką padarytos žalos atlyginimą, įskaitant sienos statybos išlaidas, ir garantijas, kad tarptautinei teisei priešingi veiksmai nesikartos.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, iš viso nuo migracijos krizės pradžios 2021-aisiais Lietuvos pasieniečiai į šalį iš Baltarusijos neleido neteisėtai patekti 23,6 tūkst. užsieniečių. Tie patys asmenys nelegaliai kirsti sieną bandė ne po kartą.
Vakarai kaltina Minsko režimą organizavus migrantų antplūdį.
Kaip rašė BNS, pernai Lietuva pirmoji kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą su prašymu pradėti tyrimą dėl A. Lukašenkos režimo vykdomų nusikaltimų žmoniškumui – priverstinės asmenų deportacijos ir persekiojimo bei kito žiauraus elgesio, prieštaraujančio pagrindinėms tarptautinės teisės normoms.
Netrukus Vilniuje bus atidarytas Europos Tarybos informacijos punktas Baltarusijos žmonėms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
