Kaip policija žlugdo gudų biznį
Romualdo VILČINSKO ir Irenos ZUBRICKIENĖS fotoreportažas
Druskininkus garsina, kaip vietos gyventojai sako, Gariūnukai - turgus, kuris nuo garsiųjų sostinės Gariūnų skiriasi tik dydžiu. Kadangi šiame turguje nuolat prekiauja nemažai baltarusių, druskininkiečiai jį taip ir vadina - Gudų turgus.
Gariūnukai
Druskininkų turgus įsikūręs miesto pakraštyje - miško prieglobstyje. Jo plotas nėra stulbinantis: penkiomis nė šimto metrų nesiekiančiomis paralelinėmis eilėmis išsidėsčiusias prekybos palapines, vaikštant lėtai ir žvalgantis į prekes, galima apeiti per trumputį pusvalandį. Viename turgavietės pakraštyje įsikūrę nuolatiniai prekeiviai, siūlantys striukes ir kitus drabužius - tai vadinamoji Lukašenkos gatvė (čia susispietę tik baltarusiai). Kalbama, kad šis privatus (priklauso UAB "Sarvija") turgus buvo įsteigtas drausminant netoliese esančių Baltarusijos gyvenviečių prekeivius, anksčiau be jokios tvarkos urmu plūsdavusius ne tik į Druskininkų gatves, bet ir šmirinėdavusius po įstaigas, sanatorijas, parduotuves ir įkyriai siūlydavusius savo prekes. Turguje sukurtos 106 darbo vietos. Didesnioji jų pusė, kaip tikino turgaus direktorius Jokūbas Agentas, atitenka Druskininkų gyventojams, o baltarusių čia būna apie trisdešimt.
Pirmieji prekybininkai savo krepšius ant stalų krausto apie septintą valandą. Tai lengvaisiais automobiliais į Druskininkus atvykę baltarusiai, priklausomi nuo Baltarusijos ir Lietuvos valstybinės sienos pareigūnų darbo tempo, nuotaikų, norų. Apie pusę devynių turgaus aikštę papildo dar būrelis baltarusių, atvykusių vieninteliu patogiu laiku kursuojančiu Gardino autobusu. Dar prieš porą metų baltarusiams pasiekti Druskininkus būdavo patogiau - kursuodavo ne tik keli autobusai, bet ir traukinys.
Prekeiviai
Baltarusių prekeivių teigimu, kasdien jie, prekiaudami įvairiomis smulkmenomis, parduoda prekių vidutiniškai už pusšimtį litų. Patalyne, užtiesalais, striukėmis prekiaujantys gudai varto didesnes sumas, tačiau ne kasdien. Atmetus kelionės ir maisto išlaidas, mėnesio mokestį už turgaus vietą (per 100 Lt), mokesčius už saugojimo kameroje nakčiai paliktas prekes (2 Lt), tikro pelno dažniausiai lieka 20-50 litų. Beveik visus juos baltarusiai tikino paliekantys tuose pačiuose Druskininkuose - perka ir į namus vežasi skanesnės ir pigesnės virtos lietuviškos dešros, kiaušinių, kavos, pigesnės ir gardesnės duonos, muskatinio šampano. Likę keli litai reikalingi naujoms prekėms įsigyti.
- Šitas darbas ir varginančios kelionės mano amžiuje, vaikeliai, ne iš gero gyvenimo, - sako Svetlana prisistačiusi pensininkė. - Susirasčiau kokį turtingą senioką Lietuvoje - gal ir nuotaikos geresnės būtų! - kitoms prekeivėms džiaugsmingai pritariant, nusikvatojo našlė.
Prekės
Populiariausios iš Baltarusijos atvežamos prekės - maisto produktai (sausainiai, ryžiai, grikiai), buitinė chemija (muilas, šampūnai, valymo bei šveitimo priemonės), drabužiai (nuo apatinio trikotažo iki striukių), spalvingi rankšluosčiai. Smulkiosios prekės gudų turguje paklausios, nes pigesnės už lietuviškas. Striukę galima įsigyti ir už 100, ir už 300 litų. Ant kai kurių prekystalių savo pirkėjo laukia mėsmalės (10-12 Lt), žiūronai (iki 20 Lt).
Gudų turgų pamėgę lietuviai jame ieško (ir visada randa) ne to, kas padėta ant prekystalio: vietos pirkėjus masina prekės, kuriomis draudžiama prekiauti, kaip draudžiama ir per muitinę tai pervežti - alkoholinių gėrimų, tabako (gudams apsimoka prekiauti tik pačiomis pigiausiomis "Prima", turguje kainuojančiomis po litą), benzino. Baltarusiška degtinė, kurios puslitrinį butelį gudai savame krašte nusiperka už penkis ar šešis litus, turguje parduodama dvigubai brangiau. Žinovų nuomone, ji trenkia benzinu (patys baltarusiai tai pripažįsta ir perkant perspėja). Per sieną prekeiviai gali legaliai persivežti po vieną butelį svaigalų, tačiau tuo užsiimantieji taisyklių nepaiso - arba rizikuoja, arba naudojasi pažintimis, arba "ant sienos dalina dovanėles", atlaisvinančias kelią. Didesnę paklausą turguje turi muitinėje baltarusių nusipirkti ir lietuviams atgabenti brendžio (8 Lt), "Napoleono" (16-18 Lt), ne baltarusiškos degtinės (9 Lt) buteliai. Prekeiviai juos slepia ir į sandėrius leidžiasi ne iš karto - patyrinėja veidą, gaudo nuotaikas. Geriausia, kai alkoholio pardavėjui pirkėją atveda kitas, pažįstamas, turgaus prekeivis. Profesionaliai išslapstyti buteliai savo pirkėjo laukia ne tik prekeivių krepšiuose, bet ir jų automobiliuose, pastatytuose miškelyje. Panašūs slapti bei atsargūs sandėriai vyksta ir dėl benzino: litras A 92 markės benzino kainuoja 1,8 lito - 46 centais mažiau nei artimiausiose degalinėse, o litras dyzelinio kuro - 1,6 lito, arba 40 centų mažiau nei Lietuvoje. Tuo susidomėję vietos gyventojai dažniausiai į turgų nė nevaikšto - turi savo tiekėjus, kurą pristatančius tiesiog į namus.
Reidas
Apie dešimtą valandą, kai turguje gausiausia pirkėjų, kaipmat pasklido žinia: kas antram baltarusiui be gailesčio skiria baudą policijos desantas! Kai kurie prekeiviai suskubo rinktis prekes ir apsimetė tik pirkėjais, kiti pasišalino likimo valiai palikę savo prekėmis nukrautus stalus ir įsimaišė į praeivių minią, treti puolė paskui trimis grupelėmis pasiskirsčiusį "desantą" - būti bausmių liudininkais ir "advokatais".
Penki Alytaus policijos komisariato ENTS penki pareigūnai (vėliau prie jų prisijungė ir keli vietos policininkai), vadovaujami vyresniojo inspektoriaus Audriaus Tumyno, buvo neperkalbami - vieną po kito baltarusių prekeiviams rašinėjo baudų kvitus ir čia pat išreikalavo 20 litų baudą. "Akistatai" pareigūnai paaiškino, kad baudžia prekybos taisykles pažeidinėjančius, tai yra be patento prekiaujančius užsieniečius. Visai nesvarbu, kad prekeiviai nesulaikyti su uždraustomis prekėmis - jie apskritai neturi teisės prekiauti Lietuvoje, nes užsieniečiams neišduodami patentai. Pareigūnai tądien nubaudė daugiau nei dešimt prekiavusių baltarusių, nors turėjo teisę nubausti visus. Sakė - profilaktikai: esą šįkart vienus, kitąkart - kitus. Jie neslėpė esą verti pagyrimo už žmonišką elgesį - juk skyrė tik minimalias baudas (galėjo bausti iki 100 Lt) ir nubaustųjų neišvijo iš turgavietės - paliko juos toliau prekiauti. (Nelabai aišku, kaip tiksliau įvardinti tokio reido tikslą - tvarkos siekimu ar oficialiu pasipinigavimu?)
- Kodėl niekur turguje neparašyta, kad užsieniečiai turguje nepageidaujami? Kodėl turguje renkamas mokestis už darbo vietą mėnesiui į priekį? Kodėl lietuviai Baltarusijoje, okupavę Južnij gyvenvietę, priimami svetingai ir neskiriamos baudos? Kas ir kada nustatė naują turgaus tvarką? - ašarodamos viena per kitą piktai šaukė prekeivės.
Bankrotas?
Į turgų pačiu laiku atvykęs turgaus direktorius J. Agentas baudžiamiems prekeiviams niekuo negalėjo padėti - tik skėsčiojo rankomis ir kilusią sumaištį vadino visišku absurdu. Jis kartojo viena: naują prekybos tvarką dar 2000-ųjų rudenį nustatė ne jis ir ne miesto valdžia, o šaliai tuo metu vadovavę seimūnai. Esą niekur neparašyta, kad užsieniečiai negali Lietuvoje prekiauti, tačiau užsieniečiams neleidžiama išduoti patento. O prekyba be patento - pažeidimas. Direktorius tikino, kad apie tokią tvarką buvo informuota turgaus skelbimų lentoje ir lietuviškai, ir rusiškai, tačiau "tą informaciją kažkas nuplėšė".
- Dvylikta ar keturiolikta tikrintojų grupė per vieną mėnesį! - suglumęs kalbėjo direktorius. - Tai mokesčiai, tai policija, tai iš Druskininkų, tai iš Alytaus. Suprantu šalies įstatymus, tačiau drįstu svarstyti, ar visi jie logiški ir tarnauja žmogui. Nerasit nė vieno turguje prekiaujančio lietuvio, kuris būtų nepatenkintas kolegomis baltarusiais - be jokios konkurencijos telpa visi.
Kalbinti lietuviai prekeiviai iš tikrųjų džiaugėsi, kad gali dirbti kartu su baltarusiais - be jų turgus sunyktų. Daugumai pažintis su šiais užsieniečiais peraugusi į draugystę - druskininkiečiai gali užsisakyti ne tik pageidaujamų prekių, maistelio ir drabužėlių kūdikiams, bet ir įvairių būtinų vaistų, kurie Lietuvoje yra siaubingai brangūs. Be to, uždarius vadinamąjį gudų turgų, dar labiau skriaudžiami pasijustų Druskininkų pensininkai, vargingiau gyvenantys bedarbiai miestelėnai - turtingi asmenys šį turgų ir šiaip aplenkia. Ar išgirs tai valdžios vyrai?
