Tokią nuomonę jis išreiškė prieš ketvirtadienį vystantį Europos lyderių susitikimą Briuselyje.
Latvijos premjeras pasiūlė gerti mažiau alaus europiečiams
Jis pabrėžė būtinybę toliau remti Ukrainą, taip pat stiprinti ir geriau koordinuoti prieš Rusiją nukreiptas sankcijas.
A. Kulbergs taip pat paragino mažiau galvoti apie savo patogumą, priminė, kad parama Ukrainai reiškia išlaidas. Ministras pirmininkas pasiūlė kiekvienam europiečiui per metus išgerti vienu alaus bokalu mažiau, taip sutaupant lėšų, kurias būtų galima skirti Ukrainai remti.
„Europiečiai per metus turėtų išgerti vienu alumi mažiau. Mes galime sau tai leisti. Ukrainai šie pinigai reikalingi dabar. Tas vienas alus – tik išlaidos, bet Ukrainai tai – kaina už gyvybę. Jei gersime mažiau, ten bus išgelbėtos gyvybės. Viskas taip paprasta“, – cituojamas jis.
Apie ką dar Latvijos premjeras kalbės Briuselyje?
Latvija per derybas dėl Europos Sąjungos (ES) daugiamečio biudžeto ir toliau reikalaus papildomų 7 mlrd. eurų Bendrijos rytiniam flangui stiprinti, ketvirtadienį atvykęs į Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje žurnalistams sakė ministras pirmininkas Andris Kulbergas.
„Mes to reikalausime. Jei Europa nori, kad užtikrintume savo sienos, kuri yra ir Europos išorės siena, saugumą, negalime ilgai to daryti skolintomis lėšomis“, – pabrėžė Latvijos premjeras.
A. Kulbergo nuomone, šis reikalavimas yra realistiškas, nes Europa irgi supranta, kad „jei mūsų siena silpna, silpna ir Europa“.
Anksčiau Latvijos parlamento komisijai premjeras sakė, kad šalies prašymas skirti papildomą finansavimą pagrįstas Rusijos keliamos geopolitinės grėsmės poveikiu ES rytinio flango šalių ekonomikoms.
Jis rėmėsi Europos Komisijos (EK) vertinimais, pagal kuriuos dėl geopolitinės grėsmės prie rytinės ES išorės sienos esančiose valstybėse narėse infliacija buvo 3,7 procentinio punkto didesnė už ES vidurkį, o vidutinis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2022–2023 m. buvo 1,9 procentinio punkto mažesnis, nei prognozuota visai ES.
A. Kulbergo teigimu, vertinant šį poveikį per septynerius metus, Latvijos ekonominiai nuostoliai siekia apie 7,43 mlrd. eurų. Todėl per derybas Latvija prašo maždaug 7 mlrd. eurų papildomo finansavimo. ES rytinio flango šalys prašo iš viso 54 mlrd. eurų.
A. Kulbergo teigimu, Latvijos poziciją palaiko Lietuva ir Estija, paramą pareiškė ir Suomija, Lenkija bei Rumunija.
Baltijos šalių siūlymu Europos Vadovų Tarybos išvadose jau įtraukta nuostata dėl ypatingos rytinio flango padėties.
Premjeras pabrėžė, kad papildomas finansavimas padėtų Latvijai patenkinti svarbiausius poreikius, įskaitant žemės ūkio sektoriaus ir kariniu požiūriu strategiškai svarbaus projekto „Rail Baltica“ finansavimą.
Kartu A. Kulbergas pripažino, kad susitarti dėl kito ES daugiamečio biudžeto bus sunku, nes šiuo metu siūlomas jo dydis nepriimtinas kelioms į ES biudžetą įmokas mokančioms šalims.
Tikimasi, kad bendras susitarimas bus pasiektas šių metų gruodį, o kitas derybų etapas numatytas spalį.
Europos Komisija pasiūlė maždaug 1,76 trln. eurų 2028–2034 m. biudžetą, apskaičiuotą 2025 m. kainomis, atsižvelgiant į infliaciją.
Šiam biudžetui, oficialiai vadinamam daugiamete finansine programa, reikalingas visų 27 ES valstybių narių pritarimas.
Grupė fiskalinio taupumo besilaikančių valstybių, dažnai vadinamų taupiosiomis ES narėmis, dabartinį EK pasiūlymą dėl daugiamečio biudžeto laiko nepriimtinu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Gal nori pasakyt šitas žirgo galva kiek jau babkių sukišo urinos vagims? Skaičius į studiją! Ar jau net baisu įvardinti?
