JAV ruošia bene ambicingiausią visų laikų laisvos prekybos susitarimą, rašo BBC. Šiuo metu 11 Ramiojo vandenyno regiono valstybių siekia kuo skubiau užbaigti derybas ir sustiprinti tarpusavio prekybos ryšius. Šalys viliasi, kad ilgainiui prie pakto prisijungs ir daugiau regiono narių.
Kol kas prie derybų stalo sėdo Australija, Brunėjus, Kanada, Čilė, Malaizija, Meksika, Naujoji Zelandija, JAV, Singapūras ir Vietnamas.
Valstybės tikisi sumažinti arba net panaikinti muitus tarpusavio prekyboje. Nauja sutartis turėtų paskatinti tarpusavio investicijas ir ekonominį augimą. Valstybės sieks suderinti savo ekonominę politiką ir taikyti vienodą reguliavimą pasirinktoms sritimis.
Visas šis bendradarbiavimas prasidėjo 2006 metais, kuomet Brunėjus, Čilė, Naujoji Zelandija ir Singapūras pasirašė Strateginę Ramiojo vandenyno regiono ekonominio bendradarbiavimo sutartį (P4). Šios sutarties pagrindu buvo pradėtos šalinti kliūtys keturių valstybių tarpusavio prekybai. Be to, šalys pasižadėjo bendradarbiauti derinant muitinės procedūras, darbo teisę, ginant intelektinę nuosavybę ir užtikrinant konkurencingą aplinką.
Ekonominio bendradarbiavimo sutartys nėra retas reiškinys, tačiau šis 11 valstybių susitarimas išsiskiria savo apimtimi.
Visos derybų šalys priklauso Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo organizacijai APEC. Šiose valstybėse gyvena 650 mln. žmonių. Laisvos prekybos susitarimas leistų sukurti milžinišką vieningą rinką.
BVP dalis tenkanti šio 11 šalių regiono gyventojui 2011 metais vidutiniškai siekė 31,49 tūkst JAV dolerių. Bendras regiono BVP viršijo 20 trln. JAV dolerių.
Laisvos prekybos susitarimą inicijavo didžiausia pasaulio ekonomika ir tarptautinės prekybos lyderė – JAV.
Kai kurių ekspertų teigimu JAV siekia sukurti ekonominę sąjungą, kuri sumažintų augančią Kinijos galią regione.
Daugelio įsitikinimu artimiausiais metais prie šios sutarties prisijungs dar daugiau APEC narių. APEC vieniją 21 pasaulio valstybę. APEC narės vykdo 44 proc. pasaulinės prekybos. Šiose valstybėse gyvena 40 proc. pasaulio gyventojų.
Derybos tarp 11 valstybių prasidėjo visai neseniai – 2010 metais. Tarp šalių atstovų jau įvyko 16 derybinių raundų. JAV teigimu pavyko pasiekti ženklių susitarimų muitų, telekomunikacijų ir reguliavimo srityse, tačiau ir toliau tebevyksta derybos dėl intelektinės nuosavybės, konkurencijos ir aplinkosaugos.
JAV prezidentas Barackas Obama ragina kuo skubiau užbaigti derybas, nes tikisi, kad laisvos prekybos sutartis padės JAV greičiau grįžti į ekonominio augimo kelią.
Vis dėlto ne visi džiūgauja dėl tokio artimo bendradarbiavimo. Kai kurie gamintojai sako, jog sutartis neigiamai paveiks dalį pramonės ir paslaugų šakų valstybėse narėse. Panašus pašalinis efektas visada atsiranda įgyvendinus laisvos prekybos susitarimus. Pavieniai pralaimėtojai yra neišvengiama tokių sutarčių dalis.
Vienus jaudina derybos dėl intelektinės nuosavybės. Farmacininkai sako, kad įsigaliojus susitarimui teks nutraukti kai kurių pigių generinių vaistų gamybą.
Tuo tarpu Japonija, kuri taip pat norėtų prisijungti prie derybų, nerimauja dėl poveikio žemės ūkiui.
Bene didžiausios kritikos sulaukia derybų slaptumas. Derybininkai nedetalizuoja pasiektų susitarimų, todėl kai kurios verslo grupės su nerimu laukia netikėtumų.
Oponentai atkerta, kad kol kas derybininkai nepasirašė jokių formalių dokumentų, todėl nėra reikalo viešinti visos informacijos. Be to, panašūs susitarimai visada sulaukia suinteresuotų grupių kritikos, todėl derybininkai slepia informaciją siekdami išvengti viešo spaudimo.
