„Bet yra ir kitų argumentų. Nekilnojamąjį turtą išskirstykime bent jau į gyvenamąjį ir komercinį. Čia yra visiškai skirtingi greičiai, visiškai skirtingos investicijos. Ir visiškai skirtingi tikslai. Mes turime nemažą aktyvumą biurų rinkoje Vilniuje. Nei Kaune, nei Klaipėdoje didžiulių komercinių projektų nėra.“
Kalbant apie gyvenamųjų būstų rinką, aktyvumas matomas tik Vilniuje. Taip pat Klaipėdoje, šiek tiek Kaune. Bet tai ne didieji pardavimai.
„Vilnius visada išsiskyrė ir investicijų pritraukimu, ir aktyvumu. Pernai žymiai padidėjo pirkėjų skaičius gyvenamajame sektoriuje, bet reikia nepamiršti, kad iki 2013 metų pirkėjų aktyvumas buvo 4 kartus mažesnis, nei jis turėtų būti.“
Pasak R. Dargio, tam, kad atsinaujintų visas būstas Vilniuje, reikėtų, jog per metus būtų parduodama apie 6 tūkstančiai naujų būstų. Pernai buvo parduota apie 1700 butų, ir tai jau įvardyta nekilnojamojo turto burbulu.
„Be abejo, euro atėjimas skatina žmones investuoti. Kitas aspektas – bankų politika. Nulinės palūkanos. Natūralu, kad šiandien geriau turėti būstą ir jį nuomoti, nei laikyti pinigus banke. Tai žmogui duoda apie 4 procentus metinių pajamų“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
